VĮ Ukmergės miškų urėdijoje metai prasidėjo didžiuoju darbymečiu. Miškininkams dabar – miškų pjovimo metas, o atšalę orai – tikra dovana tokiems darbams, nes įšalas leidžia įvažiuoti į vasarą dėl drėgmės nepasiekiamas teritorijas.
Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis pasakojo, kad šiuo metu didelės miškų pjovėjų pajėgos sutelktos Taujėnų, Balelių, Siesikų girininkijose. Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligone vasarą panašūs darbai visai neįmanomi.
Šie miškai įtraukti į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, kaupiama informacija apie rūšių įvairovę. Kad sparnuočiai galėtų ramiai perėti, miško naudojimo ir priežiūros darbų laikas yra griežtai ribojamas. Pagrindiniai kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Poligono miškuose yra paliekama daugiau žalių medžių, negyvosios medienos, stuobrių ir sausuolių nei kituose miškuose. Negali būti keičiamas hidrologinis režimas, juodojo gandro, mažojo erelio, gervių veisimosi vietose nevykdomi net pagrindiniai kirtimai. Ten, kur pjovimo darbų neriboja įstatymai, apriboja pati gamta, nes vietovės labai drėgnos, palijus tampa nepasiekiamos…
Pasak urėdo, minėtose girininkijose pjovimo darbai sudarys 30 procentų visos Ukmergės urėdijos metinės kirtimų apimties, kuri sudaro 160 tūkst. kietmetrių per metus. Tai ministerijos patvirtinti leidžiami iškirsti miškų plotai.
Pjovimo darbai taip pat šiemet suplanuoti Šešuolių girioje, Bartkuškio miške, miškuose palei Šventąją. Kirtimų vietos, pasak urėdo, suplanuotos dešimtmečiams.
V. Kraujalis vardino ir kitus šiuo metu urėdijoje vykdomus ūkinius darbus, tokius kaip jaunų medelynų retinimas. Kai kuriuos iš jų pastebi net mieste gyvenantys ukmergiškiai – mato, kaip gražėja Pivonijos šilas, per kurį eina ukmergiškių pamėgti sveikatingumo trasos takai.
Miškų urėdija – valstybinė įmonė, taigi darbams atlikti partnerius renkasi viešųjų pirkimų būdu. Taip pat įgyvendina metines darbų užduotis ir privalo įvykdyti finansinius įsipareigojimus – pasiekti nustatytą pelno ribą.
Urėdas džiaugiasi, kad praėję metai Ukmergės miškų urėdijai buvo pelningi. Preliminarūs duomenys galutinai paaiškės po audito išvadų. Urėdijos apyvarta per metus siekia apie 6 milijonus eurų, o į biudžetą sumokama 900 tūkstančių.
Per ateinančius penkerius metus Ukmergės miškų urėdijos veikloje bus ir nelabai linksmų permainų – iki 2021 metų numatoma uždaryti urėdijos medelyną.
Generalinė miškų urėdija priėmė sprendimą iki 2023 metų trečdaliu sumažinti visoje šalyje veikiančių medelynų skaičių. Paliktų vos keliolika medelynų, kuriuose būtų auginami lapuočių ir spygliuočių medeliai. Medelyną buvo nutarta naikinti ir Ukmergės miškų urėdijoje.
Pats V. Kraujalis šio sprendimo dramatizuoti nelinkęs. Nes, pavyzdžiui, spygliuočių auginimas jų medelyne pastaraisiais metais tampa labai problemišku. Eglutės sėjamos Pašilėje esančiuose specialiai tam skirtuose plotuose. Tačiau bėda ta, kad per sausras, kurios pastaraisiais metais vis ryškesnės, medelių nėra kuo lieti. Gretimai esantys vandens telkiniai per sausras išdžiūsta. Tokiu būdu sėjinukai sunyksta. Paskaičiuota, kad sodinukus nusipirkti labiau apsimokėtų nei patiems užsiauginti.
Šie metai bus pirmieji, kai Ukmergės miškininkai patys nebesės eglių. Šiltnamiuose Gedimino gatvėje lapuočių medeliai dar bus sėjami.
