Lina SUKACKIENĖ
Kuomet gavau pakvietimą aplankyti Šaltojo karo muziejų Žemaitijoje, susimąsčiau, ką apskritai ten galima pamatyti. Plateliuose, Žemaitijos nacionaliniame parke įrengtas vienintelis Europoje toks muziejus buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, pastatytame 1962 m.
Plokščių kaimo miškas šalia Platelių sovietų buvo parinktas idealia vieta tokiam objektui. Statė jį estai kariai, kurių buvo per 10 tūkst. Beveik 30 m gylio šachtos iškastos elementariausiais kastuvais.
Nuo 1963 iki 1978 m. Plateliuose buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos SS–4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos keturios raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus.
Tikslas rodyti visa tai – vienas: kiekvienam apsilankiusiam pamąstyti, ant kokios bedugnės stovėjo pasaulis.
Klausantis ekskursijos vadovės pasakojimo apie tai, kad tarnaujantis karys 6 valandas būdamas prisegtas trosu–lynu prie valdymo punkto turėdavo budėti šiame požemyje ir laukti komandos, darosi nejauku. O komandų būdavo ir melagingų, ir patikrinamųjų…
Labai įdomu viskas, kas ten eksponuojama. Svarbu, kad, praėjus pusei amžiaus, pasikeitus valstybėje aplinkybėms, išslaptinus dalį turimų dokumentų, negali būti abejingu. Negali, nes ir šiandien mūsų planetoje yra neramių taškų.
Tai – nepaprastas muziejus. Tai – tam tikra mūsų gyvenimo atkarpa. Pasak ekskursijos vadovės, amerikiečiai šią bazę buvo aptikę. Nors ir labai slėptą…
Posakis „šaltasis karas“ dažnokai naudojamas šnekamojoje kalboje, kai norima įvardyti įtampą, konflikto sprendimo laiką.
Tokio laiko kasdieniame gyvenime, deja, turime į valias. Tai – žinios apie naują krizės etapą, apie augsiančias šilumos kainas, apie neaugančias pajamas biudžete.
Ir labai atsakinga, kai, įvardindamas problemą, tampi kariu.
{jcomments off}