Prieš 35-erius metus, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos mokslų akademijos salėje gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.
Tai buvo jėga, palaipsniui atvedusi Lietuvą į Nepriklausomybę. Sąjūdžio veikloje dalyvavo ir nemažas būrys ukmergiškių.
Sąjūdžio susikūrimo sukakties proga Seime buvo surengtas minėjimas. Jame dalyvavo ir šeši sąjūdiečiai iš Ukmergės – Vidas Krištaponis, Juozas Daunys, Vytautas Česnaitis, Kęstutis Motiejūnas, Vladas Kovarskas ir Arvydas Pėšina.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje minėjimas buvo pradėtas „Tautiška giesme“ drauge su berniukų ir jaunuolių choru „Ąžuoliukas“. Susirinkusiuosius sveikino prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ekrane rodyti autentiški faktai iš Sąjūdžio veiklos, priminta jo atsiradimo istorija.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis Sąjūdžio gimimą prilygino stebuklui.
Kiti kalbėjusieji prisiminė Sąjūdžio gimimą, jo organizuotus renginius, reikšmę. Renginyje paminėta, kad pavojus tautą vienija, tačiau gerovė, atvirkščiai – skaldo.
„Tęsiant šią mintį galima būtų paklausti, ar šiandien Sąjūdis reikalingas? Vienas kolega prieš keletą metų paminėjo – o dėl ko kovoti? Dėl gero derliaus, dėl lietaus? Tada kovojome dėl Laisvės, dėl Nepriklausomybės. Tačiau šiandieninio karo akivaizdoje tauta ir vėl vienijasi – tai rodo greitai surinkti pinigai dronams ar radarams, padedantiems kovojančiai Ukrainai“, – sako apie šventinį renginį informavęs Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys A. Pėšina.
Jis prisimena, kad mūsų mieste Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsikūrė praėjus maždaug trims mėnesiams nuo jo pradžios sostinėje – bemaž rugsėjo mėnesį.
Pirmieji susitikimai vyko Ukmergės kultūros centre.
O pats pirmasis – teatro „63 kėdės“, kuriam vadovavo V. Česnaitis, patalpose.
Iniciatyvių ukmergiškių branduolį sudarė mokyklų vadovai, mokytojai, kultūros darbuotojai, menininkai, kitų sričių darbuotojai. Vėliau sąjūdiečiams tuometinė rajono valdžia skyrė patalpas Vytauto gatvėje.
Ukmergėje Sąjūdžio nariai rengė įvairius susitikimus bei akcijas. Viena iš jų – trispalvės pakėlimas virš kultūros centro. Pradėjo leisti laikraštį „Aistuva“, kurį redagavo Julius Zareckas. Nepriklausomybės idėja, kuri šiandien atrodo savaime suprantama, 1988-ųjų rudenį dar buvo nauja, sunkiai suvokiama ir labai drąsi.
A.Pėšina prisimena, kad pirmasis Persitvarkymo Sąjūdžio grupės vadovas buvo Kęstutis Grinius.
Vėliau jis buvo išrinktas į Atkuriamąjį Seimą, tapo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru.
Ukmergės Sąjūdžio grupei po jo vadovavo Saulius Skiudulas. Šiuo metu jis gyvena užsienyje.
Persitvarkymo Sąjūdis Lietuvoje aktyviai veikė kelerius metus. „Tai buvo labai aktyvus, įtemptas, nepakartojamas laikas“, – sako A. Pėšina.
Netrukus jo nariai pradėjo skaidytis į partijas. Viena iš jų buvo Tautos pažangos partija, kurios nariu tapo ir A. Pėšina. Pasak jo, Sąjūdis atvedė į politiko kelią. Šiuo metu yra rajono savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijos narys.
