Ligita JUODVALKIENĖ
Pavasaris žengia tvirtu žingsniu. Atokaitoje mėlynuoja žibučių kilimėliai, svyra snieguolių žiedai. Dangų virpina parskrendančių žąsų gagenimas, gervių klyksmai, vis labiau giedrėjančioje mėlynėje tilindžiuoja vyturio giesmė. Miškai aidi nuo paukščių choro.
Pirmadienį minėjome 40-ies paukščių dieną. Pagal senolių pastebėjimus, į gimtinę jau turėtų būti grįžę keturiasdešimt rūšių paukščių. Apytikriai tiek rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis.
Antradienį šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tačiau šiemet ši mūsų valstybinė šventė atsidūrė gana sudėtingame tarptautiniame kontekste. Politinių nesutarimų verpetas Ukrainoje – patogiausia situacija Rusijai, galinčiai prisidengti dalies ukrainiečių – Viktoro Janukovičiaus šalininkų – interesų gynimu.
Atviros Rusijos provokacijos ir propaganda prieš Lietuvą ir kitas postsovietines valstybes įgauna vis agresyvesnį pobūdį. Patiriamas didžiausias informacinis spaudimas bei įtampa per visą nepriklausomą valstybės laikotarpį – pasitelkiant Lietuvoje transliuojamas Rusijos televizijos laidas menkinama mūsų istorija, draudimais statomi ekonominiai slenksčiai šalies verslininkams.
Pastarosiomis dienomis internete mūsų šalies rusakalbiai raginami pasirašyti peticiją, kuria reikalaujama Klaipėdos kraštą atimti iš Lietuvos ir prijungti prie Rusijos. Deja, lauktą atgarsį provokacijos rengėjai gavo – jų poziciją palaiko viena prorusiška Klaipėdos viešoji įstaiga. Belieka tikėtis, kad tarp lietuvių ir šalies rusakalbių gyventojų juoda katė neprabėgs – vieni kitiems priekaištauti nepuls kaimynai, pažįstami, bendradarbiai ar atsitiktiniai viešojo transporto pakeleiviai…
Šeštadienį – Pasaulinė vartotojų teisių diena. Europos Sąjungoje ji vadinama Europos vartotojų diena.
Šią dieną vartotojų gynimo organizacijos organizuoja renginius, kuriais siekiama informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus.
Neseniai Ukmergėje įsikūrė Vartotojų teisių gynimo centro filialas. Jo veikloje raginama dalyvauti ir visuomenė – kas geriau žino Ukmergės problemas, jei ne patys jos gyventojai.
Sekmadienį, minėdami Knygnešio dieną, prisiminsime tuos, kurių dėka carinei Rusijai nepavyko užgniaužti lietuviško žodžio. Kalba yra gyvas organizmas ir į sterilią kolbą jos neuždarysi – visuomet atsiranda daiktų ar reiškinių, kuriuos vadiname tarptautiniais žodžiais ar net svetimybėmis. Vis tik nedemonstruokime be reikalo savo „išprusimo“, nes nežinodami tikslios tarptautinio žodžio reikšmės galime pakliūti į labai nesmagią situaciją.