Didžiulė rajono tarybos narių, savivaldybės skyrių vedėjų delegacija praėjusią savaitę apsilankė Pivonijos seniūnijos kaimuose. Ši seniūnija – trečia, į kurią buvo surengtas išvažiuojamasis rajono tarybos posėdis.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Išvažiuojamasis posėdis prasidėjo Žeimiuose.
Pivonijos seniūnija savo išsidėstymu išskirtinė tarp vienuolikos Ukmergės rajono seniūnijų. Jos atstumas nuo vieno pakraščio iki kito neabejotinai pats ilgiausias.
Seniūnija neturi vienos didžiausios centrinės gyvenvietės. Didžiausios – Žeimių, Laičių, Krikštėnų ir Antakalnio III gyvenvietės – bemaž vienodos savo gyventojų skaičiumi.
Kelionę po seniūniją delegacija pradėjo Žeimiuose. Čia svečius pirmiausiai pasitinka „vaiduokliu“ virtęs buvęs likviduotos įmonės „Poraistė“ administracinis pastatas. Šiuo metu jis priklauso AB „Achema“. Pivonijos seniūnas Alvydas Gratkauskas tikino, kad niekaip nepavyksta sutarti dėl statinio nugriovimo.
Antakalnio III kaime svečiai buvo sutikti su mokinių gamintomis gėlėmis.
Antra išvykos stotelė – netoli Žeimių esantys Laičiai. Laičių pradinio ugdymo skyriuje, kuris priklauso Ukmergės Senamiesčio pagrindinei mokyklai, vyko susitikimas su gyventojais. Žeimių seniūnaitė Elvyra Vaičiūnienė išsakė susirinkusiesiems aktualiausias problemas – gyventojai norėtų, kad į jų kaimus bent kartą per savaitę atvyktų maršrutinis autobusas, nes dabar vienintelis susisiekimas – mokykliniai autobusėliai.
Slaugytoja dirbanti seniūnaitė taip pat pageidavo, kad mokykloje būtų įkurtas nedidelis slaugos kambarėlis, kur gyventojai galėtų ateiti bent vaistų susileisti.
Laičių seniūnaitė Vanda Venckienė taip pat priminė gyvenvietės apšvietimo problemą.
Gyventojai prašė atkreipti dėmesį į valkataujančius šunis, skundėsi dėl nenugenėtų medžių, prastos vandens kokybės bei per gyvenvietę nuolat važiuojančius sunkvežimius.
Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Audra Uselienė pasidžiaugė, kad šis skyrius auga, vaikų daugėja, be to, mokykloje veikia 4 valandų ikimokyklinė grupė, kurioje – 15 ugdytinių.
Susitikimas su Krikštėnų gyventojais vyko dvare.
Direktorė priminė susirinkusiesiems, kad Laičių mokykla šiemet mini garbingą 100 metų jubiliejų, tad puiku būtų ta proga įteikti jai dovaną. Gera dovana, anot direktorės, būtų seniūnaitės jau minėtas medicininis punktas. Kitas pageidavimas – kad ikimokyklinukų grupė būtų ne 4 valandų, o visos darbo dienos. Tuomet mamos galėtų mėginti susirasti darbą.
Tačiau pačia geriausia dovana mokyklai taptų čia įrengtas Laičių krašto muziejus, kuriam eksponatai renkami jau ne vienus metus.
Iš Laičių posėdžio dalyviai vyko į kitą seniūnijos pakraštį – Antakalnio III kaimą. Čia visi aplankė keliasdešimt darbo vietų įkūrusią vienintelę mūsų rajone alaus daryklą „Vilkmergės alus“. Iš jos patraukė į gyvenvietės administracinį pastatą, kuriame įsikūrę kultūros namai, bendruomenės namai, biblioteka, mokykla, darželis, medicinos punktas.
Didžiausia bėda – remonto reikalaujantis, byrantis ir yrantis pastatas bei kiauras jo stogas.
Antakalnio III kaimo seniūnaitė Irena Ožiūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Erika Buikauskienė vardino minėtas bėdas dėl pastato būklės bei priminė prastą kelių būklę.
„Šilo“ vidurinės mokyklos, kuriai priklauso Antakalnio III kaimo pradinės mokyklos skyrius, direktorius Leonas Žuklys turėjo ir kuo pasidžiaugti – pernai įstatė mokyklėlėje naujus langus, dabar ten jauku ir šilta. Nors kaime daug migruojančių žmonių, nemažai tarp jų – asocialių, didelių skundų nei pedagogai, nei bendruomenės, seniūnijos specialistai susirinkusiems neišsakė.
Paskutiniai iš keturių aplankytų seniūnijos gyvenviečių – Krikštėnai.
Krikštėnų kultūros namai garsėja linininkystės tradicijų puoselėjimu. Šį amatą įvairių mugių metu visuomenei Krikštėnų moterys pristato jau beveik dešimtmetį. Kaip ir visuose kaimuose, kultūros namai, bendruomenės namai čia – viename pastate, kuriam taip pat verkiant reikia remonto.
Krikštėnų įžymybė ir puošmena – prieš kelerius metus renovuotas dvaras. Jame vyko susitikimas su šio krašto gyventojais. Žmonės kaip ir daugelyje kaimų pageidavo tų pačių dalykų – gyvenvietės apšvietimo, geresnių kelių, piktinosi „vaiduoklišku“ pastatu.
Kadangi seniūnija labai išsisklaidžiusi, savo pasisakyme seniūnas A. Gratkauskas didelį dėmesį skyrė opiai nūdienos kaimų problemai – keliams. Didelė bėda – lėšų stygius jų greideriavimui. Nemenkos ir socialinės seniūnijos problemos, nedarbas. Iš daugiau nei 5000 hektarų seniūnijos deklaruotų pasėlių – dauguma nedideli – iki dešimties hektarų ploto. Iki 300 hektarų – vos 5 ūkiai, daugiau nei 300 ha – du.
Iš 1800 seniūnijos gyventojų 470 sunkiai besiverčiantys – paramos investiciniais maisto produktais gavėjai.
Nors problemų seniūnijoje ir netrūksta, valdžios ir gyventojų susitikimas baigėsi linksma gaida – gyventojų padėka už triūsą ir rūpestį seniūnui Alvydui Gratkauskui.