Lizdus ant elektros stulpų mėgstantys sukti gandrai gali pridaryti žalos. Tačiau ardyti lizdų negalima. O tokių „kaimynų“ šalia savo namų sulaukę gyventojai tikina sukantys galvas, kas galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Skaitytojai pasakoja šiemet pastebintys ypač daug gandrų, įsikūrusių gyvenamosiose sodybose, šalia žmonių namų, netgi soduose. Vienos iš sodų bendrijų šeimininkai ir susidūrė su rūpesčiais. Gandras ėmė sukti lizdą ant elektros stulpo šalia jų namo, ir žmonės baiminasi dėl jam galinčio kilti pavojaus.
Pasakojo puikiai prisimenantys, jog seniau panašiais atvejais būdavo galima kreiptis į elektros tinklų darbuotojus, kurie ir padėdavo šiuo klausimu. Dabar gi paskambinę sužinojo, kad jie nieko negali padaryti.
Pasak ESO ryšių su visuomene projektų vadovo Tomo Kavaliausko, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – energetikos įmonė, kuri skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, rūpinasi gedimų šalinimu, naujų klientų prijungimu.
„Elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinės vieta. Taip pat ir dirbtinių lizdaviečių įrengimas ant oro linijų atramų nėra pati tinkamiausia išeitis ne tik elektros tinklui, bet ir gandrams, – pabrėžė jis. – Eksploatuojamų elektros skirstomųjų tinklų apsaugos zonos teritorijoje ESO įgyja teisę atlikti tik tuos darbus, kurie susiję su elektros tinklų priežiūra, modernizavimu, eksploatavimu, remontu.“
Anot T. Kavaliausko, gandralizdžių sutvarkymo klausimą reglamentuoja Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. „ESO kasmet kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą tik dėl lizdaviečių nuardymo avariniais atvejais leidimo, kuriame yra nurodomos gandralizdžių nuardymo sąlygos“, – sakė jis.
Gyventojus ragina prisidėti prie lizdaviečių kūrimo ir priežiūros: „Elektros tinklo atrama – potencialiai pavojingas įrenginys, netinkamas paukščių lizdavietei. Todėl prašytume ir vietos bendruomenės įsitraukimo, rūpestingų žmonių pagalbos randant ir padedant gandrams įsikurti natūraliose perimvietėse – medžiuose, o ne ant elektros tinklo atramų.“
Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, remiantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, yra priskiriamos saugomoms rūšims. Todėl yra draudžiama tyčia naikinti, sunaikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.
Agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė paaiškino, kad, siekiant tvarkyti ir ardyti laukinių paukščių lizdus, reikalingas leidimas. Jis gali būti išduodamas, jeigu kyla pavojus žmonių sveikatai ir saugai ar oro saugai, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis. Taip pat – dėl floros ir faunos apsaugos, mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo ar būtino veisimo tikslais.
„Kadangi gandrai irgi priskiriami saugomajai rūšiai, tvarkyti ir perkelti jų lizdus nuo privataus asmens valdose esančio elektros stulpo reikalingas leidimas, – sakė ji. – Norint jį gauti, pirmiausia pateikiamas prašymas Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriame nurodoma informacija apie atramos, nuo kurios planuojama nukelti gandralizdį, identifikacinį numerį.“ Taip pat reikia pateikti „Energijos skirstymo operatoriaus“ pritarimą, informaciją apie suderintą darbų vykdytoją dėl perkėlimo darbų.
„Tokiais atvejais privaloma įgyvendinti kompensacines priemones, t. y. turi būti įrengiama dirbtinė lizdavietė artimoje aplinkoje (iki 100 metrų atstumu). Prašyme taip pat pateikiama informacija apie tikslią vietą, kur bus perkeltas gandralizdis“, – aiškino ji.
Atkreipiamas dėmesys, kad gandralizdžio perkėlimo darbus draudžiama vykdyti baltųjų gandrų veisimosi metu – nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 31 d.
Prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai galima pateikti paštu (A. Juozapavičius g. 9, 09311 Vilnius) arba elektroniniu paštu [email protected]. Konsultacijas dėl leidimų tvarkyti paukščių lizdus teikia agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyriausieji specialistai telefonu 8 706 63 256.
