Artėja ruduo, o kartu su juo ir šildymo sezono pradžia. Tam jau ruošiasi šilumos tiekėjai. Ko gali tikėtis vartotojai? Ar kainos kris, o gal kils, ir nuo ko tai priklauso, teiravomės šios srities specialistų.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio mėnesį biokuro tiekimo trumpalaikių sandorių kaina – 17 proc. mažesnė nei prieš metus, o sudarant ilgalaikius sandorius – net 15 proc. mažesnė.
Tačiau bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys sakė, kad bendrovės įpareigotos pirkti biokuro biržoje, tad kainas formuoja tiekėjų konkurencija. Pasak direktoriaus, šiuo metu įsigyjamo biokuro kaina nedaug mažesnė nei pernai – 23 Eur/MWh, kai praėjusio šildymo sezono pradžioje buvo 23–24,5 Eur/MWh.
Artėjančio šildymo sezono pradžiai bendrovė sukaups apie 4 500 MWh biokuro, kuris kaupiamas RK-1 ir Šventupės katilinių teritorijose. Kadangi, pasak V. Paknio, didelio biokuro kiekio katilinių teritorijose kaupti nėra galimybės, likusį kiekį perka šildymo sezono eigoje.
Lietuvos energetikos agentūra primena, kad nustojo galioti du pastaruosius šildymo sezonus taikyta PVM lengvata buitiniams vartotojams tiekiamai šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Todėl nuo naujo 2024–2025 m. šildymo sezono gyventojai už būsto šildymą gaus sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo bus pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas.
Be kita ko, viena mūsų skaitytoja atkreipė dėmesį, kad vandens šildymas pabrango: birželį už kubinį metrą karšto vandens mokėjo 8,53 Eur, o liepą – 8,74 Eur – 21-u centu brangiau. Teiravosi, kodėl pabrango šildymas.
UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius V. Paknys informavo, kad karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį perskaičiuojama, atsižvelgiant į šilumos bei šalto vandens kainas. „Liepos mėnesio karšto vandens kaina buvo 0,21 Eur už kub. m didesnė nei birželio dėl padidėjusios šilumos kainos“, – nurodė direktorius.
Lietuvos energetikos agentūra pažymi, kad vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos.
Esminiu kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos. Galutinę sąskaitą vartotojui lemia tai, kokia jo būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.
Lietuvos energetikos agentūra pažymi, kad rugpjūtį, palyginus su liepos mėnesiu, šalies vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina padidėjo 0,11 ct/kWh, arba 1,79 proc. Lyginant su 2023-iųjų rugpjūčiu, ji 1,3 proc. mažesnė.
Daugumos Lietuvos didmiesčių vidutinė šilumos energijos kaina rugpjūtį siekia 5,81 ct/kWh ir yra mažesnė už šalies vidurkį.
Mažiausia šilumos energijos kaina tarp didžiųjų miestų dabar Šiauliuose – 5,4 ct/kWh, Klaipėdoje – 5,57 ct/kWh, Vilniuje – 5,64 ct/kWh.
Lyginant šalies regionus, mažiausia šilumos energijos kaina Akmenėje – 4,99 ct/kWh ir Utenoje – 5,19 ct/kWh.
Brangiausiai dabar šilumos energija kainuoja Joniškyje – 11,07 ct/kWh, Kaišiadoryse – 10,98 ct/kWh, Kauno rajone – 10,96 ct/kWh, Biržuose – 10,63 ct/kWh ir Ignalinoje – 10,5 ct/kWh. Minėtose savivaldybėse kaina apie 68 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Bendrovei „Ukmergės šiluma“ rugpjūtį patvirtinta šilumos kaina – 9,92 ct/kWh, arba 10,81 ct/kWh su PVM, ir yra septinta tarp brangiausių.
Rugpjūtį įmonė deklaravo šilumos gamybai naudojanti 100 proc. gamtinių dujų.
UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius atkreipė dėmesį, kad vertėtų lyginti ne kiekvieno mėnesio, o metų vidutinę kainą.
„Kadangi visos šilumos tiekimo įmonės šilumos kainas perskaičiuoja kas mėnesį, o jų valdomas šilumos ūkis turi skirtingas technologijas, vartotojų skaičių ir pan., tai lyginant tarpusavyje įmonių šilumos kainos metų laikotarpiu stipriai kinta. UAB „Ukmergės šiluma“ tiekiamos šilumos kaina šiemet vasarį buvo 12-a pagal mažumą, kovą – 10-a ir ženkliai mažesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tad korektiškiau esą būtų lyginti vidutines metines šilumos tiekimo įmonių kainas.“
Direktorius patvirtino, kad vienas iš pagrindinių šilumos kainos dydį lemiančių veiksnių yra jos gamybai naudojamas kuras.
„Ne šildymo sezono metu ženkliai sumažėjus šilumos poreikiui, dėl technologinių ypatumų pagrindinėse katilinėse, kuomet biokuro šilumos gamybos įrenginius eksploatuoti saugiai sudėtinga, šilumos gamybai bendrovė naudoja gamtines dujas. Tačiau šildymo sezono metu, kuomet šilumos poreikis yra 5–6 kartus didesnis ir biokuro šilumos gamybos įrenginiai gali dirbti saugiai, šilumos gamybai naudojamas pigesnis biokuras“, – aiškino jis.
Pabrėžė, kad dėl minėtų aplinkybių nuo šildymo sezono pradžios vartotojams bus taikomos ženkliai mažesnės šilumos kainos.
Pasak V. Paknio, „Ukmergės šiluma“ yra numačiusi veiksmų planą gamtinių dujų naudojimo ne šildymo sezono laikotarpiu problematikai spręsti. „Per artimiausius kelerius metus visose didžiosiose įmonės katilinėse numatoma įrengti iš atsinaujinančių energijos išteklių šilumos energiją gaminančius įrenginius. Tai leis sumažinti gamtinių dujų naudojimą“, – teigė direktorius.
