Neretai tenka matyti vaizdą, kai prie buitinių atliekų konteinerių paliekami drabužiai. Esą, jei kam reikia, pasiimkit. O kažkoks paslaptingas „geradarys“ senais drabužiais atsikratyti atrado dar vieną vietą – Šventosios upės pakrantę, kur juos ne vieną kartą sukabino ant tvoros.
Ukmergėje kažkam palikus dėvėtus rūbus ant tvoros palei upę, kilo nemažai diskusijų – vieni teigė nežiną kur išmesti tekstilės atliekas, kiti dalijosi patarimais, kaip jie tvarko savas.
Rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus svarstė, kad jei dėvėti rūbai paupyje iškabinami, norint juos padovanoti, o vieta po to sutvarkoma, tuomet viskas gerai. Jeigu rūbai tiesiog paliekami, tuomet – jau tarša.
Priminė, kad dėvėtus rūbus, jeigu jie dar geri, galima perduoti labdaros organizacijoms, tokioms kaip „Caritas“ bei kitoms, o jeigu naudojimui nebetinkami, išmesti į bendrąjį buitinių atliekų konteinerį arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Gerseniškių gatvėje. Gerus rūbus galima palikti ten pat esančioje stotelėje „Dėkui“.
Tiesa, kiekvienas skirtingai supranta, kada rūbas dar tinkamas naudojimui, o kada – ne, tad labdaros organizacijos dažnai skundžiasi gaunančios taip nudėvėtus drabužius, kad juos siūlyti kaip labdarą gėda…
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Ukmergėje operatorius Stasys Jackūnas sakė, kad aikštelėje priimamos tekstilės atliekos, kurios vėliau utilizuojamos.
Išmetamų rūbų kokybė netikrinama, tačiau atliekos turi būti nesuterštos tepalais. Vienas žmogus per metus gali nemokamai priduoti 50 kg. Jei šis kiekis viršijamas, kaina už 1 kg – 24 ct. Tačiau, kai yra daugiau šeimos narių, kiekis per metus dažniausiai neviršijamas. Nedėvėtus rūbus, kurie yra su etiketėmis, galima palikti stotelėje „Dėkui“.
Kaip reikėtų teisingai atsikratyti tekstilės atliekomis paprašėme pakomentuoti Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiosios specialistės Eglės Ginčienės.
Ji informavo, kad gyventojai atliekas privalo rūšiuoti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.
Sakė, kad dažniausiai tekstilės surinkimas Lietuvoje vykdomas tradiciniais metodais: didelių gabaritų atliekų aikštelėse ir tekstilės surinkimo konteineriuose viešose vietose, labdaros organizacijose ir kai kuriose mažmeninės prekybos parduotuvėse.
Priminė, kad nemokamai tekstilės atliekas galima atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tvarkinga dėvėta tekstilė gali būti atiduodama labdaros organizacijoms.
Pasak specialistės, iki šiol ne visos savivaldybės turi tekstilės konteinerius. Ukmergės rajone jų taip pat nėra.
„ES reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 m. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, tuo pačiu ir tekstilės atliekų surinkimą, mūsų šalyje yra atsakingos savivaldybės. Tai reiškia, kad jos turės užtikrinti tekstilės atliekų rūšiavimo priemones“, – sakė specialistė.
Pasak jos, Aplinkos ministerija skyrė finansavimą tekstilės atliekų konteineriams įsigyti. Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti. Ministerijos žiniomis, Ukmergės rajono savivaldybė nėra pateikusi paraiškos tekstilės atliekų konteinerių įsigijimui.
- Ginčienė sakė, kad tekstilės atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonės integruotos į Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą. Jame numatyta plėsti tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą bei nustatyti gamintojo atsakomybės taikymą tekstilės gaminiams, numatant perdirbimo ir pakartotinio naudojimo užduotis. Vadovaujantis savivaldybių patvirtintomis atliekų tvarkymo taisyklėmis, draudžiama išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti atliekas šalia konteinerių. Pažeidusiesiems šių taisyklių reikalavimus yra taikoma administracinė atsakomybė.
