Šiaurės rytų Lietuvoje stūksantis Rokiškio dvaras yra ne tik architektūrinė puošmena, bet ir gyvas istorijos liudininkas. Ši viena labiausiai vertinamų klasicistinės architektūros sodybų Lietuvoje yra praeities didybės, sunkių išbandymų ir šiuolaikinio atgimimo simbolis. Dvaro istorijos vingiai, apimantys daugiau nei penkis šimtus metų, atskleidžia kilmingų šeimų paslaptis, architektūrinius stebuklus ir restauracijos galią kuriant naują ateitį.
Istoriniai šeimininkai,
keičiantys likimą
Rokiškio dvaro istorija siekia 1499 m., kai pirmą kartą rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose šis dvaras buvo paminėtas didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje. Ilgą laiką Rokiškį valdė kunigaikščiai Krošinskiai, kurie XVI–XVIII a. gyveno klestėjimo laikotarpiu ir pavertė šį regioną svarbia kultūros ir prekybos vieta. Tačiau laikui bėgant mediniai dvaro pastatai pradėjo nykti, o giminės linijos išsekimas leido valdžią perimti Tyzenhauzų giminei.
XVIII a. pabaigoje Ignotas Tyzenhauzas pradėjo fundamentalią dvaro rekonstrukciją. Naujieji klasicistinio stiliaus rūmai, užbaigti 1801 metais, tapo Tyzenhauzų rezidencija ir to meto prabangos įrodymu. Po Tyzenhauzų epochos XIX a. pabaigoje dvaras atiteko Pšezdzieckiams. Būtent jų valdymo metu 1905 m. Jonas Pšezdzieckis perstatė dvarą, įtraukiant baroko ir romantizmo elementus, taip pat garsųjį Zakopanės stiliaus valgomojo kambarį. Šis laikotarpis įtvirtino dvarą kaip kultūros centrą, atspindintį regiono bendruomenės dvasią.
Karo šešėliai ir nauji iššūkiai
Kiekviena didybė patiria išbandymų laikus. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, dvarą paliko paskutiniai Pšezdzieckių atstovai. Sovietų sąjungos valdymo metais dvaras prarado savo prabangą ir pagrindinę funkciją. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai buvo naudojami kaip karių ir pabėgėlių prieglobstis, o po karo – pritaikyti įvairioms institucijoms. Vis dėlto niokojimo ir apleisties laikotarpis nesužlugdė dvaro didybės.
1952 metais atliktos rekonstrukcijos dėka rūmuose buvo įsteigtas Rokiškio krašto muziejus. Šis žingsnis tapo pirmuoju dvaro atgimimo ženklu. Muziejuje sukaupta daugiau nei 100 tūkst. eksponatų kolekcija išryškino dvaro istorinę svarbą ir palaipsniui paskatino jo kultūrinio gyvenimo atgimimą.
Restauracija – naujos dvaro eros pradžia
Kelias į visišką dvaro atgimimą prasidėjo dar prieš keletą metų. 2021 m. Kultūros ministerija skyrė 100 000 eurų valstybės lėšų projektui „Rokiškio rajono savivaldybės dvaro viralinės rekonstrukcijos ir pritaikymo darbai“. Projekto metu planuota atnaujinti viralinės pastatą, įrengti edukacines erdves ir pritaikyti jį kultūrinėms veikloms.
Be to, 2021–2023 m. vyko Salų dvaro sodybos rekonstrukcijos projektas, kurio vertė siekė daugiau nei milijoną eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Rokiškio savivaldybė, o apie 200 tūkst. eurų buvo gauta iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo ir poilsio infrastruktūros programos. Už šias lėšas per trejus metus pirmame pastato aukšte sutvarkyta 12 patalpų, kurių plotas 460 kv. m. Atlikta vidaus apdaila, pakeisti langai ir durys, įrengtos naujos grindys, restauruoti paveldo šviestuvai, atkurta patalpų polichromija. Taip pat įrengta gaisrinė ir apsaugos signalizacija, rekonstruota šildymo sistema, modernizuotas šilumos punktas, atlikta pamatų hidroizoliacija, įrengti sanitariniai mazgai pritaikant juos žmonėms su negalia, rekonstruotos inžinerinės sistemos.
Restauracijos tikslas buvo dvigubas – išsaugoti architektūrinį paveldą ir grąžinti dvarą bendruomenei kaip gyvą kultūros centrą.
Kruopštūs ir detalūs restauracijos darbai apėmė ne tik dvaro rūmų estetikos atkūrimą, bet ir autentiškos aplinkos išlaikymą. Restauratoriai su meile atkūrė klasicistines detales – nuo kolonų iki poliruotų plytelių grindų. Atgimusios menių salės vėl prisipildė smuiko melodija ir bendravimo šiluma.
Kultūros ir
bendruomenės rytas
Šiandien Rokiškio dvaras yra ne tik istorijos fragmentas, bet ir moderni kultūros vieta. Čia įsikūręs muziejus kviečia lankytojus susipažinti su regiono kultūra, organizuojami koncertai, menų parodos ir mokyklinės edukacinės veiklos. Renovacijos projektas turėjo įtakos ne tik architektūrai – jis stipriai paveikė ir vietinių gyventojų bendruomeninį gyvenimą.
ES remiamos investicijos taip pat prisidėjo prie ekonominės vietovės plėtros – nuo naujai atidarytų kavinių ir svečių namų iki turizmo pakilimo. Vietos gyventojai dalijasi, kad dvaras tapo jų miesto galimybe augti, puoselėti turtingą istoriją ir didžiuotis savo kultūra.
Rokiškio dvaras nėra tik pastatas su stogu – tai Lietuvos atgimstančios istorijos simbolis. Jo praeitis kalba apie didingas dinastijas, iššūkius ir neišvengiamą laiko poveikį, o dabartis – apie viziją, kurią inspiruoja bendruomenės solidarumas ir šiuolaikinės galimybės. Lankydamiesi šiame dvare pajusite, kaip praeitis ir dabartis susijungia į vieną nuostabią istoriją, kurią dar tik pradedame rašyti.
„Europos Pulso“ informacija
