Šiuo metu beveik visose rajono seniūnijose organizuojami seniūnaičių rinkimai. Tačiau visuomeninės seniūnaičio pareigos žmonėms susidomėjimo nesukėlė.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Šiuo metu beveik visose rajono seniūnijose organizuojami seniūnaičių rinkimai. Tačiau visuomeninės seniūnaičio pareigos žmonėms susidomėjimo nesukėlė.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Miesto seniūnas Stasys Jackūnas visiškai nusivylęs seniūnaičių rinkimais. Suskirsčius miesto seniūniją į keliolika seniūnaitijų jose šiuo metu organizuojami seniūnaičių rinkimai. Jie jau vyko dviejose seniūnaitijose.
Į V. Kudirkos ir S. Daukanto gatvių seniūnaičių rinkimus atėjo vos trys žmonės, į Dukstynos seniūnaitijos – septyni. Sulaukus tokio dalyvių „antplūdžio“ rinkimai laikyti neįvykusiais.
S. Jackūnas nesitiki, kad aktyvesni bus ir kitų miesto seniūnaitijų rinkimai. „Visuomeniniais pagrindais dirbti niekas nenori“, – pastebi. Kadaise dirbęs Pivonijos seniūnu jis pats pirmasis rajone ėmėsi iniciatyvos savo pagalbininkais skirti visuomenininkus – seniūnaičius. Įkurtos seniūnaitijos vėliau tapo bendruomenių branduoliais. S. Jackūno įsitikinimu, ne vienerius metus gyvuojančių kaimo bendruomenių ir dabar kuriamų seniūnaitijų veikla dubliuosis, tad institucijos, kurių steigimui dabar skiriama daug energijos ir laiko, – visiškai nereikalingos.
Pirmoji kaimiška Ukmergės rajono seniūnija, pabandžiusi išsirinkti savo seniūnaičius, buvo Vidiškiai. Pagal teritoriją jie suskirstyti į penkias seniūnaitijas. Neseniai čia bandyta rinkti Šventupės ir Rečionių seniūnaičius, tačiau rinkimai nepavyko. Šventupėje nebuvo pasiūlyti kandidatai, Rečionyse kandidatų būta, tačiau į rinkimus nesusirinko reikiamas žmonių skaičius.
Pagal galiojančią tvarką seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau nei 500 gyventojų, į rinkimus turi ateiti ne mažiau kaip 200 rinkėjų.
Spalio mėnesį seniūnaičių rinkimai numatyti daugumoje kaimo ir miesto seniūnaitijų. Seniūnams šie rinkimai – didelis rūpestis. Tenka sudaryti grafikus, parinkti vietą, sudaryti komisiją.
Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė sako, kad kai kuriose mažesnėse seniūnaitijose net nėra jokios įstaigos ar parduotuvės, tad rinkimus teks rengti tiesiog ūkininkų sodybose ar net po atviru dangumi. Nelengva užduotis ir žmones į rinkimus sukviesti, informaciją išplatinti. Tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Skaudžiausia, kad šio darbo rezultatas gali būti nulinis.
Vietos savivaldos įstatymo patobulinimą, įpareigojantį seniūnijas suskirstyti į seniūnaitijas, priėmė praėjusios kadencijos Seimas.
Lietuvoje ši pataisa sulaukė aštrios kritikos. Dar nepradėtoms steigti seniūnaitijoms buvo paskelbtas nuosprendis, kad jos neprigis, nes seniūnaičių pareigos dubliuosis su bendruomenės pirmininkų darbu. Be to, sunku rasti aktyvių ir norinčių visuomeniniais pagrindais darbuotis lyderių.
Tikėtasi, kad Vietos savivaldos įstatymo pataisos bus atšauktos ir kurti seniūnaitijų nereikės. Tokią viltį puoselėjo ne vieno rajono, taip pat ir Ukmergės, vadovai.
Tačiau mūsų rajono savivaldybės veiklą kuruojančiam Vyriausybės atstovui nurodžius nutarta seniūnaičių rinkimų neatidėlioti.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys įsitikinęs, kad steigiamos institucijos yra iš anksto pasmerktos. Pagrindinė kliūtis – žmonių abejingas požiūris į lyderių rinkimus. „Jei į rinkimus ateina du žmonės – tai jau viską pasako”, – svarsto administracijos direktorius.