Prieš pusę amžiaus įkurtas restoranas „Vilkmergė“ tapo neatskiriama miesto dalimi.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Angelė Andrikonienė džiaugiasi teisingu verslo sprendimu.
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė džiaugiasi, kad po remonto restoranas žavi klientus ypatingu jaukumu.
Miesto centre esantis restoranas „Vilkmergė“ – seniausia viešojo maitinimo įstaiga Ukmergėje. Jis pastatytas 1965 metais. Nuo pat atidarymo nekeitė ir savo pavadinimo.
Tuomet jis priklausė Ukmergės visuomeninio maitinimo įmonių susivienijimui, kuris vykdė rajone viešojo maitinimo veiklą. Be restorano susivienijimas turėjo platų tinklą valgyklų bei bufetų mieste ir tuometiniuose kolūkiuose, gamyklose, autobusų stotyje, kitose vietose.
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas, subūręs keliolika kooperatinių įmonių, susikūrė 1996 metais. 2005 metais jam vadovauti buvo išrinkta A. Andrikonienė. Restoranas „Vilkmergė“ tapo vienu iš kooperatyvo padalinių.
Istorija – banguojanti
Direktorė sako, kad per ilgą restorano gyvavimo laikotarpį būta ir pakilimų, ir nuosmukių. Prieš dešimtmetį restoranas buvo beveik visai apmiręs. Kitos kavinės, barai viliojo naujovišku interjeru, tad žmonės nebenorėjo eiti į gerokai aptriušusį restoraną ir barą, kurių sienos, sena kiliminė danga buvo persismelkusios per daugelį metų sumišusiais tabako dūmų, alkoholio, maisto ar net pelėsių kvapais.
Ne tik estetiniu požiūriu restoranas nebeatitiko laikmečio diktuojamų sąlygų – higienos specialistai pareiškė, kad virtuvės įranga taip pat pasenusi, ir uždraudė ja naudotis.
Pasak A. Andrikonienės, kooperatyvo valdyba net svarstė klausimą, ar ieškoti šiam objektui nuomininkų, ar patiems imtis jį reanimuoti.
2006 metais valdyba apsisprendė – pasirinko antrąjį variantą. Tai reiškė, kad restorano laukė ypatingas remontas, o kooperatyvo – didžiulės išlaidos.
Ledus pavyko išjudinti
„Nelengvas buvo laikotarpis. Trūko net apyvartinių lėšų, o čia dar restorano renovacija. Buvau tik neseniai pradėjusi vadovauti kooperatyvui, bankai manimi nepasitikėjo ir kreditą duoti atsisakė“, – prisimena sunkumus A. Andrikonienė.
Tuomet kreiptasi į Lietuvos kooperatinės sąjungos valdybą dėl lengvatinio kredito suteikimo. Gavo pusės milijono litų paskolą. Antra tiek prisidėjo patys, pardavę keletą nekilnojamojo turto objektų.
Buvo atliktas pirmasis „Vilkmergės“ renovacijos etapas – suremontuota pagrindinė restorano salė, baras, virtuvė. Įsigyta šiuolaikiškos virtuvinės įrangos.
Modernioje aplinkoje įsikomponavo ir senojo interjero detalė – 1984 metais Vilniaus menininkų namų skulptorių atliktas darbas – medinis reljefas.
Įtaria pasklidus gerą aurą
2008 metų pabaigoje dar kvepiančioje dažais restorano salėje surengtas pirmas po remonto renginys – kalėdinė šventė socialiai remtiniems vaikams.
„Gal ukmergiškiams patiko moderniai atrodanti restorano aplinka, o gal po to gražaus vaikų renginio gera aura pasklido, bet tuomet ir prasidėjo tikras „Vilkmergės“ atgimimas“, – pasakoja A. Andrikonienė.
Ji mano, kad didelis pliusas ir puiki vieta – pats miesto centras, erdvi automobilių aikštelė prie pat jo.
Be to, „Vilkmergės“ restorano salė – pati didžiausia Ukmergėje. Puotaujant aplink stalus susodinama apie 140 lankytojų, o rengiant furšetą jų gali sugužėti net 200.
Bare prie nedidelių staliukų yra 20 vietų, tačiau jei klientas pageidauja šioje salėje rengti pobūvį, sustatomi stalai, aplink kuriuos gali susėsti dvigubai daugiau žmonių.
Eilė atėjo „pelenėms“
Direktorė sako, kad išgražinus pagrindines restorano erdves, labai išsiskyrė dvi pokylių salės. Liko jos tarsi pelenės. Mat jų remontui pirmajame etape nebeužteko lėšų.
Šių metų pradžioje imtasi remontuoti pokylių sales.
Tai kainavo per 100 tūkstančių litų. Po remonto lankytojų laukia dvi jaukios 15 bei 25 vietų salės su vėdinimo, kondicionavimo, įmantriomis apšvietimo sistemomis, atskiromis rūbinėmis.
Remonto darbus atliko UAB „Baltukmės statyba“, interjerą sukurti patikėjo ukmergiškiui – architektui Sauliui Sakaliui. A. Andrikonienė sako, kad ieškodami rangovų, per daug į kitų miestų įmones nesižvalgo.
„Idealu, kai rajono įmonių pinigai cirkuliuoja rajone. Taip ir patys užsidirbame, ir rajono biudžetą papildome“, – direktorė teigia geriau su ukmergiškiais daugiau pasideranti dėl kainos, tačiau pinigų į kitus rajonus nepaleidžianti.
Varomoji jėga – tobulėjimas
A. Andrikonienė tikina, jog niekuomet nepamirštama, kad pagrindinė sėkmės garantija – ne vienkartinis dizaino pakeitimas, bet nuolatinis tobulėjimas.
Šiuo metu restorane 14 darbuotojų – 4 padavėjai ir 10 virėjų.
Pasak direktorės, darbo stažo atžvilgiu „ištikimiausios“ yra virėjos, dirbančios restorane dar nuo susivienijimo laikų. Tačiau „neužsisėdinčios“ siekiant profesionalumo – moterys nebijo naujovių, tobulėjimo.
Su darbuotojais nuolat diskutuojama apie sudaromą valgiaraštį, malonaus aptarnavimo niuansus. Juk kas geriau nei jie žino apie klientų pageidavimus?
Pasak kooperatyvo vadovės, atsižvelgiant į mūsų miesto rinką – vengiama brangių patiekalų. Tačiau ir nenaudojant itin brangių produktų, yra kitų būdų maloniai nustebinti klientą.
Nuolatiniai „Vilkmergės“ lankytojai žino, kad valgiaraštis nuolat atnaujinamas, siūloma nebrangių, bet pakankamai įmantrių patiekalų. Pobūvių metu alkoholiniai gėrimai parduodami be didmeninės prekybos antkainio.
Keliauja ir į parduotuves
Tikrai ne visi žino, kad pirmame restorano aukšte esanti valgyklėlė pietauti atėjusius klientus maitina restorane pagamintu valgiu. Nesiskiria nei maisto kokybė, nei kainos.
Kai kurie šioje virtuvėje pagaminti patiekalai keliauja į Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuves. Jose galima nusipirkti „Vilkmergėje“ pagamintų mėsos vyniotinių, mišrainių, žuvies bei silkės patiekalų, baltos forminės duonos.
Tradicijas kuria klientai
Restorano salėse švenčiamos vestuvės, krikštynos, jubiliejai ir eiliniai gimtadieniai, moksleivių išleistuvės. Užsisakomos salės ir gedulingiems pietums, mirties metinėms.
Jau keletą metų organizuojamos Naujųjų metų sutiktuvės. A. Andrikonienė sako, kad žmonės jau nuo spalio teiraujasi apie naujametinę programą bei galimybę užsisakyti staliukus.
Išvažiuojamieji pokyliai – seniai nebe naujiena restorano darbuotojams. „Vykstame į klientų nurodytas vietas ne tik su savo patiekalais, bet ir su indais, įrankiais, staltiesėmis“, – pasakoja direktorė.
Ji tikisi, kad ateis metas, kai į „Vilkmergės“ restoraną ukmergiškiai ateis ne tik triukšmingai švęsti, bet ir ramioje aplinkoje pasiklausyti muzikos, pavakarieniauti, prie arbatos puodelio ar taurės vyno pasėdėti.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ