Liūdnos prognozės, kad šiemet rajono mokyklos sumažės trimis šimtais moksleivių, pasirodė besančios dar liūdnesnės. Prasidėjus mokslo metams, mokyklų durų neatvėrė beveik keturi šimtai mokinių. Didžiulis galvos skausmas rajono valdininkams – ištuštėję mokyklų pastatai.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus pastatas liko tuščias.
Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė sako, kad mokinių mažėja jau keliolika metų. Tačiau tokio katastrofiško tuštėjimo iki šiol nebūta.
Rajono 21 mokyklos ir 8 pradinio ugdymo skyrių slenkstį šiemet peržengė 4854 mokiniai – 394 mažiau nei pernai.
Į mokyklas šiemet atėjo 133 pirmokais mažiau nei jas baigė dvyliktokų.
Net 205 dešimt klasių baigusiųjų nepanoro tęsti mokslų. Dalis jų išvyko į kitų rajonų profesines mokyklas, 137 – papildė Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos mokinių gretas.
Savivaldybės darbuotojų duomenimis, išvykimą iš šalies deklaravo per 30 moksleivių.
Šiemet ištuštėjo beveik visos mokymo įstaigos. Tik viena Jono Basanavičiaus gimnazija gali pasidžiaugti „prieaugiu“. Ją lankys penkiais gimnazistais daugiau, nei pernai.
Prieš pat mokslo metų pradžią paaiškėjo, kad teks uždaryti Dukstynos pagrindinės mokyklos Rečionių pradinio ugdymo skyrių. Dešimt pradinukų autobusėliu pavėžėjami į Dukstynos pagrindinę mokyklą. Vaikus leisti į jungtinę klasę nesutiko jų tėveliai. Pernai čia dar mokėsi 15 vaikų.
Žemaitkiemio pagrindinė mokykla taip pat ties ištuštėjimo riba. Nors planuota, kad čia mokysis 28 moksleiviai, prasidėjus mokslo metams į mokyklą tesusirinko 25. Praeitais metais ją lankė 39 vaikai.
Šešuolių pagrindinės mokyklos gretos praretėjo 8 mokiniais. Pernai jų čia mokėsi 40.
Ukmergės jaunimo mokykla šiemet sulaukė 35 moksleivių – dešimčia mažiau negu praėjusiais mokslo metais.
Mažės ir pedagogų
Pernai rajono mokyklose dirbo 775 mokytojai. Mažėjant moksleivių, retėja ir pedagogų gretos. Iki spalio mėnesio visos mokyklos turi pristatyti Švietimo ir sporto skyriaus specialistams duomenis apie pedagogų skaičių. Prognozuojama, kad sąrašas bus trumpesnis.
Labiausiai šią problemą tikimasi sušvelninti mažinant pedagogų darbo krūvį. Dalis mokytojų jau pernai turėjo mažesnį nei minimalų Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą 18 savaitinių valandų krūvį. „Rajone neliko nė vieno mokytojo, kurio darbo krūvis viršytų 36 valandas per savaitę“, – sako vedėja.
Pagal ministerijos nurodymus, dirbti tokiu krūviu leidimą gali duoti tik savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Mažesnį nei 36 valandų per savaitę darbo krūvį gali skirti mokyklos vadovas.
Nemažai rajono pedagogų „pamokaujasi“ keliose mokyklose. Jų darbo dienos grafikas suplanuojamas taip, kad mokytojas spėtų iš vienos įstaigos nuvykti į kitą. Nors dėl to dėl to nukenčia ugdymo kokybė, kitos išeities kol kas nerandama.
Rūpestis – tušti pastatai
Daugiau kaip šimto mokinių šiemet neteko „Šilo“ vidurinė mokykla, beveik šimtu sumažėjo Užupio vidurinėje. O juk šių mokyklų pastatų renovacijai buvo skirti milijonai…
Anot vedėjos, mokyklos statytos didesniam skaičiui vaikų, tačiau tai buvo prieš dvidešimt ir daugiau metų. Šiuo metu – kiti reikalavimai. Pagal juos daugiau ploto skiriama moksleiviui, įrenginėjamos specializuotos klasės.
Dėl vaikų mažėjimo mokyklų pastatų remonto tikrai neketinama atsisakyti. Paraiška jau pateikta Želvos bei Taujėnų vidurinių mokyklų renovacijai atlikti.
Kur kas didesnis galvos skausmas – ką daryti su uždarytų pradinio ugdymo skyrių patalpomis.
Šiemet tuščias pasiliko „Šilo“ vidurinės mokyklos pradinukų korpusas. Visi vaikai iš jo perkelti į pagrindinį mokyklos pastatą.
Šalia vaikų globos namų esantis ištuštėjęs buvęs pradinukų korpusas – daug metų neremontuotas. Jam kol kas nesėkmingai ieškoma nuomininkų.