Mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, šią savaitę jau liepsnoja žolynai. Nuo kovo 10 dienos ugniagesiai mieste ir seniūnijose tokius gaisrus gesino jau apie 15 kartų. Vis dėlto ugniagesiai tvirtina, kad situacija kur kas geresnė nei prieš dešimtmetį, kai keliolika panašių iškvietimų būdavo per vieną dieną.
Gerėjančios situacijos priežastis – sumažėję žolynų gaisrai dirbamose žemėse. Mat nustačius, kad tokioje teritorijoje būta gaisro, ūkininkas už išdegusį plotą negauna tiesioginių išmokų.
„Šiuo metu rajone daugiausia gaisrų kyla apleistuose plotuose, o kaimo teritorijose – pakelėse“, – pasakojo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektorius Mindaugas Lunys.
Pasak jo, žolynų gaisrai mūsų rajone pradėti fiksuoti nuo kovo 10-osios. Mieste gauti pranešimai apie degančią žolę hipodromo teritorijoje, netoli kareivinių miestelio.
Dėl šių gaisrų skubėta ir į kaimus Taujėnų, Žemaitkiemio, Siesikų, Deltuvos seniūnijose, Želvos miestelyje.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos nuo 28 iki 231 euro.
Kiek didesnės, nuo 57 iki 289 eurų, baudos gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.
Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 28 iki 173 eurų, taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras, bet tai dar ne viskas.
Žolės gaisrai pievose yra baisi rykštė vietinei augmenijai ir gyvūnijai. Jei liepsna persimeta į mišką ar sodybas, žala dar smarkiau išauga.