Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir atakuojant net atomines elektrines, mūsų gyventojai raginami išlikti ramiais, tačiau būti pasirengus galimiems pavojams. Pasidomėjome, kaip būtų organizuojama kolektyvinė apsauga mūsų šalyje.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas sakė, kad visa aktuali informacija civilinės saugos klausimais yra pateikta www.lt72.lt.
„Yra sukurta bendra platforma. Visos savivaldybės pateikia duomenis, kurie joje suvedami“, – sakė jis. Patikino, kad informacija apie mūsų savivaldybę yra tiksli, o bendra platforma reikalinga tam, kad duomenys būtų pateikiami vieningai.
Tiesa, patekus į šią svetainę, panašu, kad ją reikėtų išsistudijuoti iš anksto, nes informacija ten pateikta taip painiai, jog tenka klaidžioti labirintais, kol randi to, ko ieškai.
Kolektyvinė apsauga
Pasirodo, visose savivaldybėse yra numatyti statiniai, kurie, prireikus, skubiai pritaikomi ir panaudojami kolektyvinei gyventojų apsaugai. Šie pastatai turi būti pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraščiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate mėlynu rėmeliu.
Mūsų rajono savivaldybės skelbiamame kolektyvinės apsaugos statinių sąraše įtraukti Dukstynos ir Užupio pagrindinių mokyklų, Senamiesčio ir „Šilo“ progimnazijų, Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijų, Jaunimo laisvalaikio centro, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos, kultūros centro, Ukmergės sporto centro ir šio centro stadiono pastatai bei kiti. Iš viso rajone jų yra šešiolika. Juose nėra nei lovų, nei atsargų.
Pastatuose, kur yra įrengtos miegamosios vietos, pavyzdžiui, Veprių stovyklavietėje, numatyta apgyvendinti pabėgėlius iš Ukrainos.
Dėl maisto, gultų ir kitų būtinųjų priemonių V. Rabazauskas patikino, kad, prireikus, jomis būtų pasirūpinta.
Dažnai kolektyvinės apsaugos statiniai yra painiojami su slėptuvėmis. Slėptuvės tai – specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos ir apsaugotos nuo išorės kenksmingo poveikio patalpos. V. Rabazauskas pabrėžė, kad kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti tik laikinam gyventojų prieglobsčiui. O slėptuvių mūsų mieste nėra.
Eksploatacijai netinkama
Pasiteiravome apie sovietmečiu, maždaug 1980-aisiais, statant vaikų darželį įrengtą slėptuvę po dabartiniu Jaunimo laisvalaikio centro pastatu. Specialistas atsakė, kad tokia jos funkcija buvo sovietmečiu, bet dabar ji eksploatacijai netinkama. Kaip ir kita, esanti baldų fabriko teritorijoje, kuri dabar apsemta. Rūsyje po Jaunimo laisvalaikio centru neveikia nei vandentiekio, nei nuotekų, nei ventiliacijos sistemos. Viršutinė pastato dalis gali būti pritaikyta kolektyvinei gyventojų apsaugai.
Pasak V. Rabazausko, yra įrengta vieta, kur galėtų slėptis asmenys, priimantys sprendimus, turintys organizuoti ir koordinuoti darbus. Tačiau, kurioje ji vietoje – paslaptis.
V.Rabazauskas akcentavo, kad, išgirdus sirenas, nereikia iš karto lįsti į rūsius. Labai svarbu žinoti, koks kyla pavojus ir nuo ko reikia slėptis. Pavyzdžiui, jei kaimyniniame rajone įvyktų incidentas AB „Achema“ ir pasklistų chloras, kuris nekyla į viršų, slenka pažeme, tuomet rūsys būtų netinkama slėptuvė. Tad labai svarbu visada išklausyti ir elgtis pagal rekomendacijas.
Pasak V. Rabazausko, kiekvienas kolektyvinės apsaugos statinys turi savo charakteristikas ir vietas, į kurias žmonės gali būti nukreipiami, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Viešai skelbiama informacija tik apie tai, kas yra savivaldybės žinioje, tačiau gali būti ir privačių slėptuvių. Be to, daugelis statinių turi patalpas, atitinkančias minimalius reikalavimus, kur galima būtų slėptis trumpą laiką – bombarduojant ar ištikus stichinei nelaimei. Specialistas sakė, kad UAB Ukmergės butų ūkis artimiausiu laiku turėtų apžiūrėti daugiabučių namų rūsius ir teikti gyventojams rekomendacijas dėl jų tvarkymo.
Rekomendacijos
Gyventojams pateikiamoje rekomendacijoje išdėstyta informacija ir apie evakuacijos tvarką. Traukiantis asmeniniu automobiliu, kelionę reikia planuoti iš anksto, nes, prasidėjus kariniams veiksmams, yra pavojus užstrigti kamščiuose. Be to, keliai gali būti sugadinti arba uždaryti. Savarankiškai traukiantis, keliauti patariama tik dieną ir gerai žinomu maršrutu.
Ištikus didelei nelaimei, automobilių neturintys gyventojai organizuotai evakuojami iš evakavimo punkto.
Radiacinis pavojus
Daugeliui Lietuvos žmonių nerimą sukėlė Zaporižės atominės elektrinės apšaudymas. Radiacinės saugos centras tą pačią dieną informavo, kad, dėl karinių veiksmų šios elektrinės teritorijoje, radiacinis fonas Lietuvoje išliko nepakitęs. Gyventojai raginti kalio jodido tablečių nevartoti.
Teigiama, kad kilus pavojui, susijusiam su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, gyventojams nedelsiant būtų pranešta. Jie būtų perspėjami sirenomis, trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per Lietuvos radiją ar televiziją ar per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.
Išgirdus kaukiančias sirenas, gavus perspėjimo pranešimus, būtina išklausyti informaciją per LRT radiją ar televiziją ir vadovautis pateiktomis rekomendacijomis.
Pasiteiravus, ar Ukmergėje yra bent viena slėptuvė, galinti apsaugoti nuo radiacijos, V. Rabazauskas informavo, kad mūsų mieste tokios slėptuvės nėra. Jo žiniomis, visoje Lietuvoje yra 60 tokių slėptuvių. Ukmergės gyventojai savo saugumu turėtų pasirūpinti individualiai. Rekomenduojama tai padaryti ne ilgiau kaip per 72 val.
Būtina žinoti, kad gavus pranešimą apie tokį pavojų, reikėtų likti pastate, nes saugiau būti patalpoje nei lauke. Perspėjimą išgirdus bebūnant lauke, reikia kuo greičiau eiti į artimiausią sandarų pastatą.
Būtina uždaryti visas duris, langus ir orlaides. Prireikus, užsandarinti juos izoliacine juosta. Reikia išjungti vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas. Stengtis būti pastato centrinėje dalyje ar rūsyje.
Likti patalpoje, kol nepaskelbiama kita informacija. Sekti pranešimus per radiją ir televiziją.
Svarbu naudoti vienkartinius respiratorius. Jie padės apsisaugoti, kad į organizmą per kvėpavimo takus patektų kuo mažiau radioaktyviųjų medžiagų.
Pasak V. Rabazausko, žmonės evakuojami 30 kilometrų spinduliu nuo sprogimo vietos. Atominių elektrinių, kurios būtų tokiu artimu atstumu nuo Ukmergės, nėra. Tiek nebeveikianti Ignalinos, tiek artimiausia veikianti Astravo atominės elektrinės nutolusios nuo Ukmergės maždaug 100 km.
Nuo Astravo AE dalis Ukmergės rajono nuo Vilniaus pusės atitolusi iki 100 km, kita dalis per 100 km. Teritorija iki 100 km nuo sprogimo židinio yra išplėstinio planavimo, kurioje gali būti taikomas laikinas gyventojų perkėlimas, skydliaukės blokavimas jodu ir kitos priemonės. Vietovėse, nutolusiose 100–300 km nuo sprogimo vietos, evakuacija ar apsauga jodu netaikoma, vykdoma geriamojo vandens ir produktų radiologinė kontrolė, gali būti taikomi jų vartojimo apribojimai. Įvykus avarijai, kalio jodido tabletes būtina išgerti ne vėliau kaip per 8 val. Jas galima vartoti Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus.
