Keliones pamėgę Ukmergės rajono sodininkų bendrijos „Pušelė“ sodininkai šiemet vėl išsirengė į pažintinę ekskursiją po Lietuvą. Šį sykį energingoji bendrijos pirmininkė Tivana Baranovienė pakvietė pasigrožėti Klaipėdos įžymybėmis.
Sodininkams, suprantama, visad rūpi augalų pasaulis, todėl pirmasis kelionės objektas – Klaipėdos universiteto botanikos sodas. Karščio ir sausrų nepagailėtas ir šis gamtos kampelis vis dėlto daug kuo nustebino. Sodininkai grožėjosi gausia šermukšnių, raugerškių, spygliuočių kolekcija. Nepaprastą įspūdį paliko reta beveik balto margalapio klevo rūšis.
Prieskoninių augalų skyriuje gidė skynė ir dalijo visokių prieskoninių žolių šakelių, lapų, kad patirtume kvapų įvairovę. Mokslininkės teigimu, kiekvienas savo sode turėtume auginti dašių, šalavijų, o štai geriausių čiobrelių prisirinktume tik laukinėje gamtoje.
Netikėtų ir naujų dalykų papasakojo ir apie gana mums įprastą augalą – bergeniją. Dažnas jas auginame darželiuose, prie tvenkinėlių. Keiksnojame, kai pavasarį nudžiūvę ir nurudavę jų lapai gadina vaizdą. Pasirodo, tai tik dėl sodininkų neišmanymo. Būtent šie peržiemoję ir nurudavę lapai yra puiki priemonė gerinti kraujotakai ir imunitetui stiprinti. Tereikia juos nuskynus padžiovinti ir užsiplikyti arbatos. Mokslininkė sako, kad tai veiksmingiausia gydomoji žolė. Ji visiškai nenuodinga, todėl į Klaipėdos botanikos sodą pavasariais renkasi moterys prisiskinti nurudavusių bergenijų lapų.
Iš botanikos sodo pasukome prie Olandų kepure vadinamo Baltijos skardžio. Nuo beveik 25 metrų aukščio kranto stebėjom mėlyną ramią Baltiją, kuri audringais pavasariais vis daugiau ir daugiau pasiglemžia pakrantės, nusineša bejėges pajūrio pušis, ardo šaltiniuotą šlaitą.
Toliau – rekonstruotas Jūrų muziejus. Iš tiesų įspūdingos atnaujintos gausios koralų, kriauklių ekspozicijos. Gražiai pristatomos Lietuvos gėlųjų vandenų, Baltijos ir kitų jūrų žuvys. Naujiena – stiklinis tunelis po didžiųjų žuvų akvariumu. Nėra jauku vaikščioti po nardančiais didžiuliais eršketais, žinant, kad virš galvos – dar ir tonų tonos vandens.
Kelionės pabaigoje – Klaipėdos zoologijos sodas. Važiavome su nuostata, kad pamatysime keletą gyvūnų mėgėjiškame žvėrinčiuje. Deja, teko nusistebėti žvėrių ir paukščių gausa ir įvairove – tikras zoologijos sodas: baltieji tigrai, aštuoni balti šiaurės vilkai, visas pulkas pumų, kupranugarių, Afrikos karvių, įvairiausių pelėdų… Ir, žinoma, neseniai per televiziją rodyti labai reti sraigtaragiai kalnų ožiai, padovanoti estų.
Geros emocijos, patirtos kelionėje, žadina norą domėtis, pažinti, todėl jau riedėdami namų link sodininkai ėmė planuoti kitą kelionę.
