Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei ir etnokultūros specialistei Vilmai Mulevičiūtei-Sabaliauskienei įteiktos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio pasirašytos padėkos už Dėdienytės ir Agotėlės lūpomis gaivinamas ir puoselėjamas gimtosios kalbos ir kultūros tradicijas.
Jau daugiau nei du dešimtmečius į šiuos šmaikščius, „visažinius“ ir visoje Lietuvoje žinomus personažus įsikūnijančios ukmergiškės pagerbtos Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vykusio lietuvių kalbai skirto renginio metu.
Pasak R. Graužinienės ir V. Mulevičiūtės-Sabaliauskienės, tapti Dėdienyte ir Agotėle sugalvojusios 1998 metais, besiruošdamos Ukmergėje vesti respublikinės kapelų šventės „Grok, Jurgeli“ regioninį turą-konkursą.
„Norėjosi, kad šio konkurso vedimas būtų kitoks – linksmas, nuotaikingas, nestatiškas. Tada ir sukūrėme visą mudviejų giminystės istoriją, ryšius, charakterius, kurie liko ir iki šių dienų“, – prisiminė moterys.
Jų debiutą tąkart stebėjo konkurso „Grok, Jurgeli“ kompetentinga komisija, kuri buvo sudaryta iš kompozitorių, kolektyvų vadovų, tarp komisijos narių buvo ir Lietuvos radijo ir televizijos režisierius. Susižavėjęs Dėdienytės ir Agotėlės pasirodymu, režisierius pasiūlė joms vesti televizijos laidą „Kraičio skrynia“.
Nuo tada ir prasidėjo šio dueto kelionės po Lietuvą, didesnius ar mažesnius renginius, konkursus, festivalius ir kt. R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė kaip Dėdienytė ir Agotėlė dirbo įvairiose šalies televizijose: LRT, Baltijos TV, Pūko TV ir kitose.
Paklaustos, iš kur semiasi kūrybiškumo ir išradingumo, kaip sugalvoja pokalbių siužetus bei tekstus, R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė atsakė, kad tikrasis jų tekstų, istorijų šaltinis yra tradicinė kultūra, senų žmonių pasakojimai. Gana dažnai šių moterų lūpomis papasakojamos tikros, neišgalvotos istorijos, kažkur netyčia nugirsti pokalbiai.
