Pivonijos seniūnaitija – tryliktoji mieste, pakvietusi gyventojus į susitikimą su savivaldybės atstovais. Tai – paskutinis toks iš savivaldybės administracijos nuo 2017 metų lapkričio 15-osios iki šių metų vasario 28 dienos surengtų susitikimų, kurių metu aplankytos visos mieste esančios seniūnaitijos.
Į Ukmergės jaunimo ir laisvalaikio centrą susirinko 10 Pivonijos seniūnaitijos teritorijoje gyvenančių ukmergiškių su savo seniūnaite Gintare Radlinskaite. Per dvi valandas žmonės iškėlė nemažai jiems rūpimų klausimų. Į juos atsakyti stengėsi rajono savivaldybės atstovai: meras Rolandas Janickas, jo patarėja Laima Gambickienė, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, Ukmergės miesto seniūnės pavaduotoja Janė Zimblienė, tarybos narys Arvydas Pėšina.
Seniūnaitė G. Radlinskaitė pagrindine šios seniūnaitijos problema įvardijo tarp „Šilo“ pagrindinės mokyklos, „Bemija“ degalinės, prekybos centro „Norfa XL“ ir Miškų gatvės 33-iuoju numeriu pažymėto daugiabučio esantį lauką.
„Čia daug krūmų, pušaičių ir ši vieta tampa priebėga stikliuko mėgėjams, benamiams ar jaunuolių grupėms. Po tokių pasibuvimų paliekamos šiukšlių krūvos, panaudoti švirkštai. O juk čia yra praminti takai ir vaikai eina į mokyklą. Daugiabučių gyventojai jaučiasi nesaugūs, nes dažnai, neapsikentę iš krūmynų sklindančio triukšmo, ypač ilgais vasaros vakarais, šaukiasi policijos pagalbos. Žmonės prašo sutvarkyti šį lauką – išvalyti jį nuo krūmynų“, – sakė seniūnaitė.
S. Jackūnas informavo, jog dalis šio lauko (prie Antakalnio gatvės) yra vienos bendrovės nuosavybė. Ji šiuo metu formuoja sklypą ir rengiasi statyti individualių gyvenamųjų namų kvartalą. Kita dalis lauko (priešais Miškų g. 33 daugiabutį) yra valstybinė žemė, kurią prižiūri seniūnija. J. Zimblienė pažadėjo, kad seniūnija ieškos galimybių, kaip minėtą vietą sutvarkyti.
Kitas klausimas – atliekos ir jų surinkimas. Žmones piktina susidėvėję konteineriai ir jų, ypač rūšiavimui skirtų, trūkumas, netvarka konteinerių stovėjimo aikštelėse. Viena gyventoja klausė, ar teisėtai vieta konteineriams yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Dariaus ir Girėno gatvės 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio. „Tą aikštelę mes įsirengėme patys, už savo lėšas“, – tvirtino ji.
„Kur namo bendruomenė yra stipri, ten būna tvarka ir prie šiukšlių konteinerių. Gyventojai perspėja po konteinerius besirausiančius asmenis, kad šie nepaliktų netvarkos. Būna ir taip, kad savo nereikalingus daiktus prie konteinerių palieka ir su automobiliais atvažiuojantys asmenys. Tai dažniausiai būna maišai su drabužiais ar maistu. Taip daryti negalima. Visas tokias atliekas turime mesti į konteinerius ir juos uždaryti. Arba atiduoti labdarai“, – kalbėjo R. Janickas.
„Mūsų seniūnaitija, ko gero, yra pati gražiausia ir jauniausia mieste, čia ir butai yra paklausiausi. Turime net dvi mokyklas, du vaikų lopšelius-darželius, infrastruktūra gera. Tačiau šio mikrorajono gyventojams gyvenimą apkartina nesutvarkyti įvažiavimai į daugiabučius, jų kiemai. Čia jau nebesutelpa gyventojų automobiliai. Dažnas reiškinys – automobilių statymas prie įėjimo į laiptinę ar tiesiog ant žalios vejos, nepaliekama vietos net specialiųjų tarnybų transportui – greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ar policijos automobiliams“, – teigė viena ukmergiškė.
Kita susitikimo dalyvė teiravosi, kada pagaliau bus sutvarkyti Vilniaus gatvės šaligatviai.
Pasak R. Janicko, kiekvieno daugiabučio namo gyventojai, bendrija turi nusistatyti savo tvarką kieme, taip pat gali kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad būtų pakoreguotas specialus planas – praplėstos kiemo ribos. Jo teigimu, joks teisės aktas neapibrėžia, kiek vietų automobilių stovėjimo aikštelėje tenka vienai šeimai.
„Lyginant su ankstesniais metais, šiemet didelis dėmesys bus skirtas infrastruktūrai gerinti – reikia kuo skubiau tvarkyti kelius, gatves, įvažiavimus į daugiabučių namų kiemus. Labai tikimės, kad pernai pradėta įgyvendinti programa (kai 30 proc. lėšų skiria savivaldybė, o likusią dalį – 70 proc. – prideda daugiabučių gyventojai) šįmet įgaus pagreitį ir daugelis mūsų miesto kiemų pasikeis į gerąja pusę.
Kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti iš savivaldybės biudžeto šiemet numatyta skirti penkis kartus daugiau nei pernai – 200 tūkst. eurų. Šie pinigai kartu su lėšomis, gautomis iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), bus paskirstyti rajono keliams tvarkyti. Biudžete taip pat numatyta daugiau nei 256 tūkst. eurų miesto gatvių priežiūrai bei 150 tūkst. – gyvenamosios aplinkos infrastruktūrai įrengti ir tvarkyti.
„Vilniaus, Antakalnio ir Gedimino gatvės, kaip ir regioniniai keliai, priklauso LAKD. Pagal įstatymus, jie jas tvarko, į jas investuoja. Ne kartą prašėme direkcijos skirti lėšų minėtoms gatvėms atnaujinti. Po ilgų diskusijų pagaliau pavyko rasti finansavimą Vilniaus gatvei. Per dvejus metus bus sutvarkyti jos šaligatviai nuo miesto centro iki Ukmergės globos centro, taip pat aikštė prie paminklo „Vilkmergė“.
Gyventojai išsakė nuomonę ir dėl automobiliais užstatomos Miškų gatvės ties 29-uoju numeriu pažymėtu pastatu – čia yra įsikūręs Ukmergės jaunimo ir laisvalaikio centras, vaikų laisvalaikio ir popamokinio užimtumo centras VšĮ „Lyderių karta“, vyksta sveikatingumo užsiėmimai.
„Automobiliai paliekami gatvėje. Išsirikiuoja ilga jų virtinė. Kai važiuojant reikia prasilenkti su priešais atvažiuojančiu automobiliu, esi priverstas ilgai stovėti ir laukti“, – teigė moteris.
S. Jackūnas pažadėjo, jog ši problema bus apsvarstyta artimiausiame savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje.
Gyventojams parūpo ir tai, ar seniūnaitijos teritorijoje nesirengiama įkurti dar vieno vaikų lopšelio-darželio, kadangi mikrorajone daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų ir esami darželiai visų jau nebesutalpina.
„Į viską stengiamės žiūrėti ūkiškai. Mūsų nuostata – pirmiausia užpildyti turimus ir iš rajono biudžeto išlaikomus pastatus. Taigi, naujų pastatų nestatysime, kol neišnaudosime esamų.
Nuo rugsėjo mokykloje-darželyje „Varpelis“ atsiras net 4 papildomos ikimokyklinės grupės. Jei ateityje matysime, kad tokių grupių poreikis vis tiek auga, svarstysime galimybę jas įkurti prie mokyklų“, – sakė R. Janickas.
Gyventojai domėjosi, kodėl savivaldybė socialinius būstus įrengia vienoje vietoje ir kaip pavyzdį minėjo Dariaus ir Girėno gatvės 30-uoju numeriu pažymėtą daugiabutį: „Tokioje vietoje susitelkia didelė masė žmonių, kurie paprasčiausiai nemoka gyventi, stokoja socialinių įgūdžių. Jie maišus su šiukšlėmis mėto pro langus, teršia laiptines, aplinką. Kodėl tuos, jau degradavusius, žmones laikote mieste? Iškelkite juos į kaimą, kur yra daug tuščių namų ir tegul ten jie gyvena, tuštinasi tiesiog po medžiu, o ne daugiabučių laiptinėse, kaip dažnai vyksta dabar“.
Pasak S. Jackūno, savivaldybė iš viso turi 399 socialinius būstus. Šiuo metu eilėje laukia 145 asmenys, kuriems toks būstas reikalingas.
„Negalime izoliuoti tų žmonių, nors ir suprantame, kad jie dažnai yra abejingi, nevisuomeniški ar net kenkiantys visuomenei. Jie – mūsų visuomenės dalis ir turi teisę į būstą ir paslaugas, į pareigūnų dėmesį ir mūsų visų atjautą.
Tad reikia su jais tiesiog daugiau bendrauti, savo pavyzdžiu mokyti. Bendruomenė turi burtis kartu ir įtraukti tuos žmones į kitokią veiklą, nei jie yra įpratę“, – kalbėjo R. Janickas.
Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
