Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės atstovą Svajūną V. prokuratūra prašo nuteisti 1,5 tūkst. eurų bauda dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą sistemingo vengimo.
Kauno miesto apylinkės teismas pirmadienį išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą ir rugpjūčio 5 dieną skelbs nuosprendį.
Svajūną V. šiame procese gina žinoma Kauno advokatė Aušra Ručienė.
„Negaliu atlikti karinės tarnybos dėl religinių įsitikinimų, prašau mane išteisinti“, – teismui sakė Svajūnas V.
„Jo tarnyba yra Dievas, mes, kaip bendruomenė, laisvai paliekame spręsti, kur dalyvauja, mes už jį kausimės ir kaunamės“, – žurnalistams po posėdžio sakė Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Žilvinas Užkuraitis.
Jis sako, kad tikisi palankaus sprendimo, nes „Dievas yra aukščiausias suverenas ir gina jam atsidavusius“.
Palaikyti teisiamo Svajūno V. teismo salėje susirinko būrys palaikytojų, jie susirinkusiems dalijo knygelę su bendruomenės mokymo pagrindais ir jame cituojama Visuotine žmogaus teisių deklaracija.
Advokatė A. Ručienė teismui pateikė dokumentus, kad jos klientas yra religinės bendruomenės narys, ji registruota Teisingumo ministerijoje, turi įstatus.
Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad Svajūnas V. 2023 m. buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą, tris kartus buvo baustas už tai, kad nevykdė karo prievolininko pareigų, neatvyko ir nesusiekė su karo prievolės poskyriu.
Kaip teismo posėdyje pirmadienį liudijo Karo prievolės poskyrio atstovas Haroldas Jasevičius, Svajūnas V. buvo šaukiamas atlikti karo prievolės keturis kartus, tris kartus buvo taikyta atsakomybė, jam buvo siunčiami elektroniniai laiškai.
Tuo metu Svajūnas V. teismui teigė, kad jis elektroninių laiškų negavo, nes jie pateko į šlamšto skyrelį.
„Neturėjau informacijos apie pareigą atvykti, kaltu neprisipažįstu, bet suprantu kaltinimus. Aš su gyvais sutvėrimais turiu elgtis taikiai, meile ir nesmurtu, aš ir seniau domėjausi vedų filosofija”, – sakė kaltinamasis.
Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Ž. Užkuraitis teismui sakė, kad bendruomenės nariams nedraudžiama atlikti karinę tarnybą, dalyvauti politikoje, tačiau žmogus turi teisę atsisakyti tarnauti kariuomenėje dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, dėl kurių negali atlikti karinės tarnybos su ginklu.
Pasak jo, Svajūnas V. į religinę bendruomenę įstojo šių metų sausį, bendraminčius susirado pats, todėl prokuroras Evaldas Tarasevičius atkreipė dėmesį, kad nariu jis tapo, kai buvo siųsti šaukimai tapti kariu.
„Draudimų atlikti tarnybą nėra, jis pasirinko taikos kelią, be smurto. Pas mus asmenų nėra, yra žmonės, žmogus pats sprendžia“, – sakė 2019 m. Lietuvoje registruotos religinės bendruomenės vadovas Ž. Užkuraitis.
Jis tikino, kad bendruomenė laikosi įstatymų.
Prokuroras E. Tarasevičius sakė, kad jaunuolio kaltė pilnai dėl sistemingo karinės tarnybos vengimo įrodyta bylos medžiaga, paties kaltinamojo parodymais.
„Jis neatvyko tris kartus, Lietuvos pilietis turi teises ir pareigas, pirmininkas pasakė, kad (religinės bendruomenės – ELTA) nariu tapo po to, kai jau buvo kviečiamas į patikrinimus dėl tarnybos, tai vienas iš būdų išvengti karinės tarnybos“, – kalbėjo prokuroras.
Tuo metu advokatė A. Ručienė tikino, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad jos klientas vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
„Siunčiamų elektroninių laiškų jis nematė, jie ėjo į šlamštą, tinkamai nebuvo informuotas apie pareigą. Jam turėjo būti patikrinta sveikata, ar jis tinkamas nuolatinei karo tarnybai, bet tokių veiksmų nebuvo atlikta, nesiaiškinta, ar jis turi ją atlikti dėl savo įsitikinimų“, – kalbėjo advokatė.
Pasak jos, jaunuolio religiniai įsitikinimai susiformavo jau seniai, maždaug nuo 2020 m. Ji prašė išteisinimo.
Ingrida Steniulienė (ELTA)
