Šalies darbo rinkoje – nemažai užsieniečių. Dirbti į Lietuvą pastaraisiais metais atvyksta ypač daug žmonių iš Ukrainos. Dirbdami už mažesnį atlyginimą, jie „atima“ darbo vietas iš lietuvių. Pastarieji dėl šios priežasties vis dažniau be darbo lieka ir mūsų rajone.
Vienoje medienos apdirbimo įmonėje dirbęs vyras pasakojo neseniai likęs be darbo. Darbdavys, anot jo, tiesiog pasinaudojo galimybe gauti pigesnės darbo jėgos. Žmogus sakė uždirbdavęs 700–800 eurų, o štai naujasis kolega pasitenkina ir perpus mažesne alga.
Bedarbiu likęs vyriškis piktinosi tokiu darbdavių požiūriu „į savus žmones“. Bėdojo, kad darbą susirasti sunku, o tarp pažįstamųjų – nemažai tokių, kurie nukentėjo lygiai taip pat kaip ir jis.
Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir darbuotojų kaita bei reikiamų kompetencijų trūkumas, teigiama, pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. „Trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų darbdaviai neretai šią problemą sprendžia pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių“, – sako Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Anot jos, leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į šalies darbo rinkos poreikius. Jis gali būti išduodamas, jeigu Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
„Darbdavys pateikia įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus“, – pasakojo M. Jankauskienė. Šis reikalavimas netaikomas siekiant užsieniečio, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, įdarbinimo.
Pasak pašnekovės, Užimtumo tarnyba, siekdama spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, šiais metais išdavė leidimus atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje daugiau nei 3 250 užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių). Išduota 1 950 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, 282 leidimai dirbti sezoninius darbus, 130 leidimų komandiruotiems asmenims.
„Šiais metais užsieniečių atvyko iš 27 šalių, – pasakojo ji. – Kiekvienais metais daugiausia užsieniečių atvyksta iš kaimyninių šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, jie sudaro 64 proc., Baltarusijos piliečiams – 18 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc.“
M.Jankauskienės teigimu, daugiausia atvykusių trečiųjų šalių piliečių įsidarbina statybininkais, restoranų virėjais, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojais elektromonteriais, metalinių konstrukcijų montuotojais, traktorininkais, mechanizatoriais.
Pernai Užimtumo tarnyba išdavė leidimus 5 237 užsieniečiams (trečiųjų šalių piliečiams) atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių atvyko iš 54 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams – 70 proc. visų išduotų leidimų. Daugiausia Ukrainos piliečius įdarbino statybos ir paslaugų įmonės.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai taip pat pasakojo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui nebereikia gauti leidimų dirbti užsieniečiams, kurie patenka į trūkstamų profesijų sąrašą.
„2019 m. I pusmetį įtrauktos suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, siuvėjo, skerdiko, mėsininko, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo, betonuotojo, elektriko, plataus profilio statybininko, pastolių statytojo, tinkuotojo apdailininko ir izoliuotojo profesijos“, – sako ji.
Pokyčiai neaplenkia ir Ukmergės darbo rinkos. Mūsų darbdaviai taip pat mielai priima į darbą iš Ukrainos ir kitų šalių atvykusiuosius, netgi sutinka juos apgyvendinti. Beje, tokia praktika kitų Lietuvos miestų verslininkams – jau nebesvetima.
Pastaruoju metu į Ukmergės rajoną atvyko šių profesijų darbuotojai: medkirčiai, logistai, virėjai, santechnikai, automobilių šaltkalviai, gipso kartono montuotojai, siuvimo technologai.
