Artėjant Vėlinėms, Mirusiųjų atminimo dienai, vis daugiau žmonių skuba į kapines tvarkyti artimųjų kapų. O tuos, kurių niekas nebeaplanko, tvarko ir seniūnijos darbuotojai, ir moksleiviai.
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad žmonės kapus po truputį lanko ir tvarko visą spalį. Tačiau didžioji dauguma kapavietes atnaujina prieš pat šventes. Apie lankytojų srautus seniūnas sprendžia pagal susidarančių atliekų kiekį.
„Su Ukmergės autobusų parku jau sutarta, kad padažnintų šiukšlių išvežimą, nes, žmonėms intensyviai tvarkant kapus, atliekų padaugėja ir konteineriai prisipildo greičiau“, – sakė Ž. Dirsė.
Pasak jo, kol medžių lapai nekrito, darbų buvo mažiau, mažesni tada ir išvežamų žalienų kiekiai.
Pasidomėjus, ar iš kapinių neiškeliavo seniūnijos nupirkti įrankiai, Ž. Dirsė sakė: „Įrankius žmonės išsinešiojo, ypač laistytuvus. Atsargas papildome. Prieš šventes nupirkome grėblių, kibirų. Tačiau įrankiai – čia yra, čia nėra. Gal tuo metu kaip tik kažkas tvarkosi. Tik anksti ryte, kol kapinėse dar nėra lankytojų, gali suskaičiuoti, kiek jų iš viso liko.“
Miesto seniūnija prižiūri Pašilės, Dukstynos ir Vaižganto kapines, stačiatikių ir sentikių kapines, esančias Šviesos ir Kareivinių gatvėse, taip pat – žydų genocido vietą Pivonijos šile ir Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių kapines.
Pašilės, Dukstynos ir Vaižganto kapinėse, pasak Ž. Dirsės, netvarkomų kapaviečių yra, bet tikslų jų skaičių įvardyti sudėtinga. „Tikslios apskaitos nevedame, bet yra kas neprižiūri kapų. Žiūrint, ką laikysime neprižiūrėjimu. Jeigu kapavietė sutvarkoma dukart per metus, lyginant su dažniau tvarkomomis, skirtumas matysis, bet negali sakyti, kad ji neprižiūrima“, – kalbėjo pašnekovas.
Seniūno duomenimis, daugiau tokių neprižiūrimų kapų yra Vaižganto kapinėse. Ten – senesni palaidojimai. „Kartais nebėra artimųjų arba jie išvykę iš Lietuvos. Tada ir priežiūra santykinė“, – pastebėjo Ž. Dirsė. Pašilėje – mažiau neprižiūrimų kapų, tačiau ir kapinės mažesnės. Dukstynoje taip pat nepastebima daug.
„Žinoma, nepaliekame tokių kapų be priežiūros. Tvarkome ištisus metus. Aprenkame lapus, šiukšles. Vasarą ravime. Gal ne taip prižiūrime, kaip tai darytų artimieji, bet kapai sutvarkomi“, – pasakojo seniūnas. Pastebėjo, kad kartais, kai nėra artimųjų, nebelankomas kapavietes prižiūri kaimyninių kapaviečių savininkai. Greta esančius nebelankomus kapus žmonės dažniausiai aptvarko prieš Vėlines. Matyt, tai – mūsų kultūrai būdinga krikščioniška dvasia.
Seniūnas pasidžiaugė, kad šiemet su jais susisiekė Dukstynos pagrindinė mokykla ir pasiūlė, kad mokiniai sutvarkytų netoliese esančių Vaižganto kapinių apleistus kapus. „Manau, kad tokių iniciatyvų reikėtų daugiau“, – dalijosi jis mintimis.
Kapinių tvarkymo talkoje iš viso dalyvavo 37 Dukstynos pagrindinės mokyklos 6–10 klasių moksleiviai su tikybos mokytoja Kristina Vaicekauskiene bei socialine pedagoge ir vienos iš klasių auklėtoja Asta Pažėriene.
K.Vaicekauskienė, vadovaujanti Ateitininkų organizacijos grupelei mokykloje, papasakojo, kad apleistus kapus prieš Vėlines su šios organizacijos nariais tvarkė jau porą metų. „Įsitraukdavo apie 10–15 mokinių. Tik nežinojome, kuriuos kapus reikia tvarkyti. Patys eidavome per kapines ir žiūrėdavome, kurie labiausiai apžėlę, kur didelė žolė“, – sakė ji. Pasak mokytojos, vaikams tokia talka labai patiko.
Šiemet nutarė pasitarti su kapinių priežiūrą vykdančia miesto seniūnija. Jos darbuotoja parodė, kurie kapai netvarkomi metai iš metų. Apie būsimą talką K. Vaicekauskienė paskelbė iš anksto per klasių auklėtojas. Norintieji atsiliepė. Iš klasių dalyvavo po 4–6 vaikus.
Talkai paskyrė vieną dieną po pamokų, dirbo apie porą valandų. Seniūnijos darbuotoja davė pirštinių, sekatorių, vaikai iš namų atsinešė savų įrankių.
„Pernai po talkos kai kurie vaikai per Vėlines uždegė ir žvakeles ant sutvarkytų kapų“, – pasakojo K. Vaicekauskienė. Pasak jos, prasmingas darbas palieka šiltą, gerą jausmą, tad galvoja tokias akcijas rengti ir ateityje.
