Prieš tiesioginę laidą mirė Seimo narys Julius Veselka

Autorius Ukmergės žinios

Pirmadienį, prieš prasidedant „Žinių radijo“ laidai, mirė Seimo narys Julius Veselka, pranešė radijas.

Medikai teigia 69 metų parlamentarą gaivinę 30 minučių, bet nesėkmingai. Jie žurnalistams įvykio vietoje sakė, kad buvo iškviesti dėl to, kad J. Veselka prarado sąmonę.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas BNS sakė esąs informuotas, kad J. Veselka mirė patyręs širdies smūgį.

 

Veselka_11-27

 

Radijo laidos vedėjas: J. Veselka kaip visada buvo gyvybingas, tik staiga sukniubo ir nukrito

 

Radijo laidos vedėjas, kurioje turėjo dalyvauti J. Veselka, Raigardas Musnickas teigė, kad prieš laidą nebuvo visiškai jokių požymių, kad kažkas negerai su parlamentaro sveikata, esą viskas įvyko staigiai ir nelauktai.

„Apie 12 val. aš jį (J. Veselką – Alfa.lt past.) pasitikau prie durų, kartu nuėjome į studiją, susėdome, pradėjome šnekėti apie gyvenimą, kaip jis laikosi. Iki laidos tuo metu buvo likę apie 10 minučių. Tačiau kiek vėliau, likus iki eterio vienai minutei, J. Veselkai pasakiau, kad laidą pradėsiu gruzinišku pasisveikinimu, mat parlamentaras tik ką grįžo iš Gruzijos. Tik pasisveikinus, ant tų žodžių jis sukniubo ir atsirėmęs į stalą nukrito ant žemės. Aš iškart liepiau kviesti greitąją, kas buvo redakcijoje puolė gelbėti parlamentarą“, – pasakojo R. Musnickas.

Tačiau jo teigimu, nepadėjo nei dirbtinis kvėpavimas, nei širdies masažas.

 

Sutiko pakeliui į laidą

 

Pirmadienį prieš pietus Alfa.lt žurnalistas Tomas Dapkus Gedimino prospekte ties Gynėjų gatve sutiko nuo Seimo einantį Julių Veselką.

„Sveiki, pirmininke“, – pasisveikino žurnalistas. Į Seimą išrinktam J. Veselkai buvo žadamas Ekonomikos komiteto pirmininko postas.

„Dar ne pirmininkas, čia dar visko gali būti“, – į pasveikinimą atsakė J. Veselka.

„Viskas bus gerai“, – atsakė Seimo nariui žurnalistas. Seimas antradienį turėjo tvirtinti naujai išrinktus komitetų pirmininkus.

Spalio mėnesį J. Veselka buvo išrinktas į Seimą penktai kadencijai. Jį buvo numatyta skirti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku.

 

L. Graužinienė: Ukmergė neteko labai gero Seimo nario

 

Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė teigė, esą sukrėsta žiniomis apie Anapilin iškeliavusį J. Veselką.

„Esu sukrėsta žiniomis ir kol kas sunku kalbėti… Tai tikrai netikėta netektis ir negaliu kol kas visko dar pilnai suvokti. Gaila, labai gaila… Ukmergė neteko labai gero Seimo nario… Sunku ir kalbėti, labai staigiai viskas įvyko. Tenoriu užjausti šeimą, artimuosius, taip pat Ukmergės miesto žmones, kurie labai mylėjo šį žmogų“, – užuojautą pareiškė L. Graužinienė.

Jos manymu, J. Veselka buvo pavyzdys, koks turi būti politikas: atviras, bendraujantis su žmonėmis ir tikrai neeilinė asmenybė. L. Graužinienė ir J. Veselka kilę iš to paties krašto – Ukmergės rajono.

 

Į Seimą išrinktas penkis kartus

 

J. Veselka 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio Seimo narys. 1991–1992 m. Lietuvos ateities forumo vyriausiasis koordinatorius. Liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ narys. 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys. Iškėlė Lietuvos demokratinė darbo partija, dirbo Ekonomikos komitete. 1992–1994 m. ekonomikos ministras penktojoje ir šeštojoje Vyriausybėse.

J. Veselka į Seimą taip pat buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2008 metais. Julius Veselka gimė 1943 m. vasario 8 d. Siesikuose, Ukmergės rajone.

J. Veselka buvo vedęs, turėjo sūnų ir dukterį.

 

Rinkimai galimi jau kovo mėnesį

 

Per šių metų rinkimus J. Veselka į Seimą buvo išrinktas Ukmergės vienmandatėje apygardoje, tad ne vėliau kaip po pusės metų čia turės būti rengiami nauji rinkimai. Mirus J. Veselkai, Seime šiuo metu yra 138 nariai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad, mirus Seimo nariui Juliui Veselkai, nauji rinkimai Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti organizuojami ir kovo 3 d..

„J. Veselka buvo išrinktas Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir įstatymas numato, kad, jeigu atsiranda laisva Seimo nario vieta, o tai neišvengiamai atsitinka vienmandatėje rinkimų apygardoje, ji užimama toje apygardoje rengiant naujus rinkimus. Jie turėtų įvykti per pusę metų“, – pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė jis.

Z. Vaigauskas pažymėjo, kad viena iš numatomų datų yra kovo 3 d. – šią dieną pakartotiniai rinkimai vyks ir Zarasų–Visagino bei Biržų–Kupiškio apygardose, kur rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje po netikėtos J. Veselkos mirties lieka 10 parlamentarų.

 

Julius Veselka (biografija)

 

Julius Veselka gimė 1943 m. vasario 8 d. Ukmergės rajono Siesikų miestelyje. Kadangi tėvas Vaclovas Veselka nuo 1945 m. dalyvavo ginkluotame pasipriešinime, mama su dviem mažamečiais sūnumis buvo išvaryta iš Siesikų ir įvairiuose kaimuose glaudėsi pas žmones. Tėvas 1948 m. žuvo rezistencijoje. Motina mirė 2000 m.

1951 m. pradėjo lankyti Belazariškių pradinę mokyklą. 1962 m. baigė Siesikų vidurinę mokyklą.

1962–1965 m. tarnavo tarybinėje armijoje.

Grįžęs iš armijos, dirbo Ukmergės rajono Daugailių tarybiniame ūkyje brigadininku, vėliau – Siesikų girininkijoje miško darbininku.

1967 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (toliau – VVU) Pramonės ekonomikos fakultetą (dabar – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas), kurį baigė 1972 m. ir įgijo ekonomisto specialybę.

1972–1974 m. dirbo VVU Politinės ekonomijos katedroje dėstytoju. 1974–1975 m. studijavo VVU aspirantūroje, bet dėl tuometinio socializmo kritikos teko palikti aspirantūrą.

1975–1978 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų gamyklos Tiekimo skyriaus viršininkas, 1978–1985 m. – Maisto pramonės Projektavimo konstravimo biuro skyriaus vedėjo pavaduotojas.

1985 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.

1985–1990 m. – Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas.

Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio Seimo narys.

Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1990 m. buvo Ekonomikos ministerijos Strategijos skyriaus viršininkas. Už 1991–1992 m. vykdomos ekonominės reformos kritiką skyrius buvo panaikintas. Beveik metus buvo bedarbis.

1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas Alytaus rinkimų apygardoje Nr. 30. Iškėlė Lietuvos demokratinė darbo partija. Seime dirbo Ekonomikos komitete.

1992–1994 m. – ekonomikos ministras penktojoje ir šeštojoje vyriausybėse.

1996–2000 m. ūkininkavo Ukmergės rajono Siesikų seniūnijos Užulaukio kaime.

2000–2012 m. – VIII, IX, X, XI Seimo narys, išrinktas Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61. Seime dirbo Ekonomikos komitete (2009–2012 m. – pirmininko pavaduotojas), Verslo ir užimtumo ir Konstitucijos pataisoms rengti (2000–2004 m.), Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų (2004–2008 m., 2005–2008 m. – pirmininko pavaduotojas), Atominės energetikos (2008–2012 m.) komisijose.

2000 m. kovo mėn. įkūrus Liaudies sąjungą „Už teisingą Lietuvą“, išrinktas jos pirmininku. Anksčiau nepriklausė jokiai partijai.

Ekonomikos ir politikos klausimais yra parašęs keletą knygų, kelis šimtus straipsnių. Vilniaus universitete skaitė paskaitas makroekonomikos tema.

2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

 

www.alfa.lt

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *