Prieglaudoje – keturkojų antplūdis

Jau svars­to­ma, kaip su­tal­pin­ti vi­sus į Krikš­tė­nuo­se įkur­tą be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­dą ga­be­na­mus šu­nis ir ka­tes. Ši prie­glau­da pra­dė­jo veik­ti ma­žiau nei prieš mė­ne­sį, bet lais­vos vie­tos jau li­ko vos ke­lios.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Prie­glau­dos dar­buo­to­jai ra­do šią maž­daug dve­jų me­tų il­go plau­ko lai­ką, ry­te per­mes­tą per tvo­rą. Ka­ly­tė tvar­kin­ga, pri­žiū­rė­ta. La­bai mėgs­ta ben­drau­ti, yra jud­ri, žais­min­ga, my­li žmo­nes ir mo­ka jais džiaug­tis.

UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio be­glo­bių gy­vū­nų tar­ny­bos ad­mi­nist­ra­to­rius Au­ri­mas Pa­liu­lis  pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu prie­glau­do­je yra 19 šu­nų, iš ku­rių 5 – jau­nik­liai, ir du ka­ti­nai. Pa­gal vie­tų skai­čių šu­ne­lius šiuo me­tu ga­li­ma bū­tų pri­im­ti vos du, o ka­ti­ną – tik vie­ną.

Tie­sa, ap­tva­rų skai­čių ke­ti­na­ma di­din­ti. Vis dėlto aiš­ku, kad tai si­tu­a­ci­jos tik­rai ne­iš­gel­bės, nes kar­tais per die­ną į prie­glau­dą pa­skam­bi­na per 20 žmo­nių, pra­ne­šan­čių apie esą be­glo­bį ka­ti­ną ar vi­są ka­ti­nė­lių va­dą.

A. Pa­liu­lis jau spė­jo įsi­ti­kin­ti, kad į prie­glau­dą gy­ven­to­jai vi­saip ban­do įpirš­ti ne tik pa­mes­ti­nu­kus, bet ir sa­vo au­gin­ti­nius, ypač – ne­lauk­tus pa­li­kuo­nis.

Nau­ja­sis prie­glau­dos gy­ven­to­jas Sim­ba at­vy­ko iš Ja­ku­tiš­kių. Pa­skam­bi­nęs vy­ras pra­ne­šė, kad pa­ste­bė­jo, kaip iš au­to­mo­bi­lio bu­vo iš­mes­tas ir pa­lik­tas miš­rū­nas. Po šei­mi­nin­kų iš­da­vys­tės 7 me­tų pa­ti­nė­lis  jau­čia­si ne­drą­siai, bet po tru­pu­tį mo­ko­si vėl pa­si­ti­kė­ti žmo­nė­mis.

Ka­dan­gi vi­sų to­kių gy­vū­nė­lių pri­glaus­ti tik­rai ne­įma­no­ma, tar­ny­ba jau siū­lo iš­ei­tį – ne­iš­ma­nan­tys, kur dė­ti at­ves­tus ka­ti­nė­lius, žmo­nės kvie­čia­mi pra­neš­ti apie tai jų tar­ny­bai ir siųs­ti au­gin­ti­nių nuo­trau­kas. Taip ben­dro­mis jė­go­mis bus ban­do­ma ieš­ko­ti jiems nau­jų šei­mi­nin­kų.

Be­glo­bių ka­čių pro­ble­ma bus spren­džia­ma ir ki­to­kiu bū­du – jų kast­ra­vi­mu.

Kast­ruo­tos ka­tės bus iš­lei­džia­mos ten, iš kur bu­vo pa­im­tos, ta­čiau pa­li­kuo­nių dau­giau ne­be­at­si­ves. To­kia prak­ti­ka tai­ko­ma dau­ge­ly­je Va­ka­rų vals­ty­bių.

Be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­dos ak­tu­a­liau­sias iš­ki­lu­sias pro­ble­mas ne­se­niai ap­ta­rė įstai­gos stei­gė­jai ir gy­vū­nų glo­bė­jai.

Įsi­ti­ki­nus, kad la­bai daug žmo­nių sa­vo gy­vū­nų tie­siog sie­kia at­si­kra­ty­ti, ap­svars­ty­tas klau­si­mas, kaip šie uk­mer­giš­kiai ga­lė­tų so­li­da­riai pri­si­dė­ti prie prie­glau­dai ati­duo­to au­gin­ti­nio iš­lai­ky­mo.

Taip pat ap­tar­ta lab­da­ros iš įmo­nių ir gy­ven­to­jų pri­ėmi­mo tvar­ka, svars­ty­ta, ko­kiais bū­dais ieš­ko­ti gy­vū­nams nau­jų šei­mi­nin­kų. Nu­tar­ta su­reng­ti įstai­go­je at­vi­rų du­rų die­ną.

Ši gra­ži maž­daug 3 me­tų miš­rū­nė žie­mą at­kly­do į Ja­ku­tiš­kių kai­mą. Ka­ly­tę glo­bo­jo ją su­ra­du­si mo­te­ris, ta­čiau at­si­da­rius prie­glau­dai nu­spren­dė ati­duo­ti. Trum­po plau­ko ru­da miš­rū­nė dar bai­liu­kė. Iš aky­čių ma­to­si, kad la­bai no­ri ben­drau­ti.

Be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­dos pa­grin­di­niai gy­ven­to­jai yra šu­nys. Nors, pa­sak įstai­gos dar­buo­to­jų, da­bar jie nau­jo­je vie­to­je jau ap­si­pra­to, yra  daž­nai ve­žio­ja­mi, links­mi ir lau­kian­tys žmo­nių, šu­ne­lių is­to­ri­jos – ga­na liūd­nos. Juk kas ga­li bū­ti grau­džiau, kai esi tie­siog iš­me­ta­mas į gat­vę.

Šią sa­vai­tę vie­nas šuo bu­vo at­vež­tas nak­tį ir tie­siog įmes­tas per te­ri­to­ri­jos tvo­rą. Su­ras­ti be­glo­biams nau­jus šei­mi­nin­kus – vie­na svar­biau­sių be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­dos už­duo­čių.  Prie šio sie­kio steng­sis pri­si­dė­ti ir „Uk­mer­gės ži­nios“. Štai ke­lių šu­ne­lių is­to­ri­jos.

Dėl be­glo­bių gy­vū­nų pa­ė­mi­mo uk­mer­giš­kiai ga­li tei­rau­tis tel. 8 646 23117, dėl sa­va­no­rys­tės, ma­te­ria­li­nės pa­gal­bos – tel. 8 637 18114 ar­ba el. paš­tu v.ka­ti­nai­te@uk­mer­ge.lt.