Tarpušvenčiu ukmergiškiai išgelbėjo Šventojoje skendusį stirniuką.
Į vandenį gyvūnas įpuolė išsigandęs šuns lojimo. Laimei iš ledinių vandens gniaužtų buvo išvaduotas, sušildytas ir paleistas.
Šią istoriją papasakojo Emilija Kaselytė. Šventupėje augusi, o dabar Klaipėdoje gyvenanti mergina sakė dirbanti asmenine trenere. Per šventes grįžusi į gimtinę kartu su sužadėtiniu Mantu ir šunimis – šešių mėnesių mišrūne ir keturių metų labradore – išėjo pasivaikščioti. „Mes ėjome mišku, netoli gyvenvietės. Buvome ant kalno, o stirnos stoviniavo pakalnėje“, – pasakojo Emilija. Sustojus pasigrožėti ir sulojus jaunajai augintinei, tolumoje buvusios baltauodegės išsigandusios puolė bėgti. Po kelių akimirkų pasigirdo lūžtančio ledo garsas…
„Tikrai negalvojome, kad realybė bus tokia baisi, – dalijosi mergina. – Stirnoms nubėgus mišku, mes grįžome atgal. Tada Šventosios upės senvagės apsemtame ir suledėjusiame krante pamatėme stirniuką. Didžiųjų stirnų nesimatė, matyt, nušuoliavo į kitą pusę mišku, aptikome tik jauniklį.“
Emilija su Mantu puolė skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Aplinkosaugininkai pranešimo informacija pasidalijo su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, kuri į vietą atvyko per keliolika minučių.
Pasak Emilijos, gelbėtojas šaltame vandenyje jauniklį vaikėsi apie pusvalandį, kol galiausiai pavyko jį pagauti ir netekusį jėgų išnešti į krantą. Vanduo gelbėtojui siekė iki pažastų.
Emilija, apimta panikos, paskambino ir tetai Daivai, kuri kartu su dėde Sauliumi skubiai atvyko padėti. Tuo pačiu buvo susisiekta su medžiotojais. Medžiotojas Arūnas instruktavo telefonu, kaip toliau elgtis ir ką daryti su stirniuku. „Visą valandą savo kūnais ir rūbais trindami ir masažuodami stengėmės sušildyti mažylį, kol šis nusiramino ir nustojo drebėti, – dalijosi pašnekovė. – Atgavęs kvapą ir jėgas, jis pakilo ir nušuoliavo pas mamą.“
Pasak Emilijos, jai ir visiems tai – gera pamoka, kad pamačius laukinį gyvūną, geriau jo negąsdinti, neskleisti jokių garsų, o palikti jį ramybėje, nes nežinia, kaip viskas gali baigtis. Mergina dėkojo tarnyboms ir savo artimiesiems už greitą reagavimą ir pagalbą.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas informavo, kad į gelbėjimo operaciją vyko keturi pareigūnai. „Turime gelbėjimo nuo vandens paviršiaus komplektą, kurį sudaro neskęstančios ledo rogės ir hidrokostiumas – jį ir naudojome“, – pasakojo D. Vyšniauskas. Paaiškino, kad minėtos rogės skirtos žmonėms nukelti nuo ledo, o stirniuką teko nešti rankomis, mat šis, apimtas išgąsčio, vis bėgo į priešingą pusę nuo kranto. „Laukinius gyvūnus, norint juos išgelbėti, tenka gaudyti“, – dalijosi jis pastebėjimais.
Tarnybos duomenimis, situacijų, kai reikia gelbėti gyvūnus, įskaitant ir žmonių augintinius, pasitaiko keletą kartų per metus. Tačiau jos nėra tipinės. Į kuriuos įvykius vykti, o į kuriuos ne, sprendžia bendrosios pagalbos centras ir pajėgumų valdytojas. „Kai siunčia, mes visada važiuojame ir nelaukiame“, – užtikrino D. Vyšniauskas.
