Autostrada važiuojant nuo Ukmergės link Vilniaus, neprivažiavus pirmojo posūkio į Širvintas, žvilgsnį traukia sodyba, kurioje stovi daugybė senos technikos bei senų metalinių garažų. Neapsirikite – tai ne sąvartynas: šioje vietoje ateityje gali įsikurti muziejus.
Sodybos, esančios Širvintų rajone, šalia Senųjų Viesų, šeimininkas Linas Četkauskas neseniai žmones sukvietė į pirmąjį paties organizuotą renginį – Baltijos kelio paminėjimą.
Visus besidominčius senais automobiliais vyras kvietė atvykti. Čia buvo laukiami visi norintys atkartoti istoriją – susikabinus rankomis stoti ir parodyti savo vienybę. Atvyko žmonės iš Vilniaus, Kauno, Anykščių, Molėtų. Atvažiavo ir Kėdainių rajone gyvenanti Lino mama.
Pagrindiniu akcentu jo renginyje tapo automobilių kolonos judėjimas Baltijos kelio atkarpa iki Ukmergės. Dalyviai taip pat galėjo apžiūrėti besikuriančio senos technikos muziejaus ekspoziciją.
L. Četkauskas pasakojo pats gyvenantis Vilniuje, o šią sodybą Širvintų rajone nusipirkęs prieš ketverius metus. Dabar didžiausia jo svajonė – įkurti joje senovinės technikos muziejų. Jam kaupia eksponatus – sovietinių laikų ir vėlesnių metų automobilius. Sako jų jau turintis apie 50. Dalis stovi sodyboje esančiame senų metalinių garažų masyve, kiti – po atviru dangumi.
Vyras prisipažįsta, kad eksponatai patinka ne visiems. Kažkas matyt apie jo sodybą buvo pranešęs aplinkosaugininkams – esą pas jį kaupiamas metalo sąvartynas. Bet atvykę gamtos apsaugos specialistai jokių pažeidimų nerado.
44-erių metų Linas pasakoja esantis neįgalus – nevaldo kojų, tad juda neįgaliojo vežimėlyje. Bet tai netrukdo jam dirbti, bendrauti su žmonėmis, vairuoti ir kurti ateities planus.
Vyras pasakojo, kad automobiliais domisi nuo vaikystės. Būdamas vaiku kolekcionavo mašinyčių modeliukus. Buvo aktyvus ir veiklus – mažesniems kiemo vaikams organizuodavo mašinyčių lenktynes.
Sulaukus 16-os metų jam pasireiškė genetinės raumenų ligos simptomai – teko sėstis į neįgaliojo vežimėlį.
Nepaisant negalios, įgijo profesiją, sukūrė šeimą, susilaukė dukros. Tiesa, su žmona vėliau išsiskyrė.
Būdamas 26-erių Linas įsigijo pirmą seną automobilį savo kolekcijai. Kaip pats sako, iš bobulės Vandos pirko „Volgą“. Sovietų Sąjungoje tai buvo viena prabangiausių mašinų. Vyras ją pirko iš savo santaupų – sostinėje dirbo juvelyru.
Vėliau vienas mašinas parduodavo, kitas pirkdavo. Sako, kad iš visos kolekcijos dovanų gavo tik vieną automobilį.
Už mašinas tikina brangiai nemokėjęs – daugiausia 1 000 eurų.
Pats seniausias pirktas ir neparduotas liko nuo 2011 metų. Tai – sovietinių laikų „Moskvič“. Kaip juokauja šeimininkas – tai jo meilė.
Linui patinka ne tik mašinos, bet ir visos senienos. Mėgsta bendrauti su jas kolekcionuojančiais žmonėmis. Taip pat patinka šnekučiuotis ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, klausytis įvairių jų prisiminimų.
Neseniai važiuodamas visai kitais reikalais – iš senų automobilių parodos – specialiai užsuko į Raguvos kaimą, pas savo namuose senienų muziejų įkūrusią 86-erių metų moterį. Sako nepastebėjęs, kaip bendraujant su ja praėjo dvi valandos.
Linas pasakoja, kad ateityje norėtų iš sostinės mikrorajono daugiabučio kraustytis į savo sodybą. Tačiau pirmiausia reikėtų čia įrengti vandentiekį, nuotekas. Dabartinis jo būstas Pašilaičiuose pritaikytas neįgaliojo poreikiams, remontas atliktas pagal savivaldybės programą, abejoja ar ir šį būstą pavyktų taip pritaikyti.
Nors Linas pats savarankiškai nevaikšto, sugeba rūpintis kitais – savo sodyboje leido gyventi namų neturinčiam vyrui. Tiesa, šis ir prižiūri sodybą.
Pašnekovas tikina pats kiekvieną savaitgalį atvyksta į kuriamą senienų muziejų. Ir pats labai dažnai sulaukia atvykstančių žmonių, besidominčių jo eksponatais. Dažniausiai atvyksta panašių pomėgių turintieji. Džiaugiasi neseniai sulaukęs ir bažnyčios klebono. Tvirtina laukiantis visų – mėgsta bendrauti su žmonėmis, klausytis ir pats dalintis savo patirtimi.
Lino svajonei įgyvendinti – muziejui įkurti, prisipažįsta, labiausiai trūksta lėšų. Kadangi idėją jau turi, svarsto apie galimybę rengti projektą ir pasinaudoti kokių nors fondų parama.
