Kraštotyros muziejuje įteikta 19-oji literatūrinė Vlado Šlaito premija. Už poezijos knygą „Žodžiai“ ją pelnė poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas Benediktas Januševičius.
„akmenėje surinko akmenis / molėtuose išsėmė visą molį / ir Druskininkuose baigėsi druska / rūdos nebesuranda Rūdiškėse / geležiuose supirko metalus / varėnoje nukniso varį / Kalvarijoj nukrapštė kalvas / Klaipėdoj nutrynė pėdas /tuo tarpu lygumose prikasė griovių / iš Vabalninko emigravo vabalai / vilkai išvyko iš vilkijos / o Tauragėj ragų nemėto taurai / smilgiuose niekšai nušienavo smilgas / kark-lėnuose kaipmat karklus iškirto / ir vaškuose galutinai ištirpo vaškas / obeliuose žydėt nenori obelys / bezdonyse bezdai nuvyto / dar Kelmėj laikos paskutinis kelmas, bet ir tas sutręšęs / kaip žinoma, žagarėje negausi žagarų / kačergos – deficitas Kačerginėj / šakų pritrūko šakiuose / bet ką tos šakos, jei šilutėje iškirto šilą / gyvatės, Lentvary lentas nudžiovė / o elektrėnuose kažkas išjungė šviesą / į Ukmergę neužsuka merginos / Švenčionyse nevyksta šventės / po švenčių pagiriuos nebūna pagirių / troškūnuos nekamuoja troškulys / šventojoje suvis neliko nieko šventa / nebevilnija mūsų vilnius/ ir kaunas nesikauna / Nevėžyje, kaip teigiama, nebėr vėžių / resursai, vadinasi, išseko / o šiaip jau viskas neblogai: / paskendo miestai miglose / prarijo kaimus rūkas / rašykit, broliai laiškus / atsiųskit, sesės, siuntinių / ir neminėkite bloguoju“ (Benediktas Januševičius).
Šventės išvakarėse poetas nuoširdžiai sielojosi: jei nesiliaus vėlyvosios rudens liūtys, nežinia, kaip reikės įveikti neišbrendamą klampynę nuo Benedikto viensėdžio Anykščių rajone iki kelio, vedančio link Ukmergės.
Jis šiuo metu su šeima įsikūręs gamtos prieglobstyje, jaukioje rudens tylos vienatvėje, kur pats gerumas rašyti padūkusias eiles apie „buti butike“ kabantį kabiką, prie butiko tupintį tupiką, einantį ėjiką, bėgantį bėgiką, riedantį ridiką, švilpiantį švilpiką, skundžiantį skundiką…
Neskaitęs Benedikto eilių, vis tiek nesupras, apie ką čia kalba… Užtektų pasakyti, kad Literatūrinės Vlado Šlaito premijos skyrimo komisijos narys, Lietuvos rašytojų sąjungos atstovas, poetas Vainius Bakas šia proga parašė „Laudaciją Benediktui Januševičiui“. Štai tik keletas jų:
„Benedikto žodis, žvirbliu išskridęs žiū, – jau Šlaitu atrieda.
Benedikto poeziją yra girdėję net tie, kurie nėra girdėję nieko apie Egidijų Dragūną.
Benedikto garbei emigrantai Anglijoje pastatė Big Beną.
Prisikėlęs Binkis su keturvėjininkais Benediktui už „Žodžius“ paplotų per petį.
Benedikto poezija gurmanams yra tarsi saldainiai su likeriu, tik juose nėra nei likerio, nei šokolado.
Benediktas žino, kaip ūkiškai apsieiti ten, kur baltos lankos ir juodos avys. Čia, žiūrėk, ir avys laimingos, ir poetas sotus.
Benediktas Januševičius ir Vlado Šlaito premija… Štai ir gavo, ko nusipelnęs…“
B. Januševičius prieš keletą metų yra viešėjęs Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Tąsyk savo originaliu žongliravimu žodžiais, kuriuos žaismingai žarstė po renginio, atsirėmęs į Mažosios galerijos sienos kampą, sužavėjo visus ilgam. Gi dabar pats buvo labai nustebęs, tiesa, maloniai, kai bibliotekos internetinėje svetainėje perskaitė žinią apie jam paskirtą literatūrinę premiją.
Renginio metu premijos laureato diplomą B. Januševičiui įteikė Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas. Laureatą sveikino svečiai. Koncertavo Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus romantinių dainų grupė „Svaja“, vadovaujama Kazimiero Piestinio.
Rasa GRIŠKEVIČIENĖ
