Prasidėję nauji mokslo metai – rūpestis ir dėl uniformų

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Autorės nuotr. „Šilo“ progimnazijos mokinė Elžbieta sako, kad uniforma jai patinka.

Socialinėje erdvėje šiuo metu kartas nuo karto pasirodo skelbimai apie norimas pirkti arba parduodamas dėvėtas mokyklines uniformas. Tačiau jos dažniausiai perkamos naujos, nes kokybišką kasdien dėvimą drabužį iš antrų rankų įsigyti sudėtinga.

Viena ukmergiškė dar vasarą socialiniuose tinkluose ieškojo įsigyti dėvėtos Dukstynos pagrindinės mokyklos uniformos. Kėlė klausimą, kodėl nėra uniformų dalijimosi platformos, kuri palengvintų paieškas. Juk ne visi išgali ar nori pirkti naujas. Ji stebėjosi, kodėl niekam nerūpi tvarumas, sakė žinanti, jog kai kuriose šalies mokyklose antrinė uniformų rinka sėkmingai egzistuoja.

Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas sakė, kad uniformas turi visos rajono mokyklos, tačiau sprendimus dėl dizaino ir dėvėjimo tvarkos priima pačios. Tai yra vidiniai dalykai, sprendžiami tariantis su mokinių savivalda, tėvų taryba, o jų skyrius nesikiša. Pasak vedėjo, dėvėjimo taisyklės labai skirtingos: miesto mokyklose jos griežtesnės, kaimų mokyklose – laisvesnės.

Prieš kelerius metus būtent Dukstynos pagrindinėje mokykloje įsikūrusios mokomosios mokinių bendrovės iniciatyva buvo pradėti gaminti džemperiai – kaip patogesnė mokyklinė apranga. Jie išpopuliarėjo visose mokyklose.

Dukstynos pagrindinės mokyk-los direktorė Daiva Liumparienė sakė, kad mokykla „padeda dėvėtoms uniformoms rasti naujus šeimininkus“, kai jos yra dovanojamos ir kai jas tikrai dar galima dėvėti. „Būna atvejų, kai vaikų tėvai išaugtą ir gerai išlaikytą uniformą nori atiduoti ir paduoda klasės auklėtojai ar socialinei pedagogei. Tada socialinė pedagogė stebi situaciją ir pasiūlo uniforminį drabužį vaikui, kuriam tikrai reikia, arba tiesiog naujokui. Tai – daugiau pavieniai atvejai, kabančių uniformų nebūna“, – kalbėjo direktorė.

Tačiau, pasak jos, jeigu tėvai dėvėtą uniformą nori parduoti, tai turi daryti savarankiškai. „Būna skelbimų socialiniuose tinkluose, kartais – ir mūsų mokyklos feisbuko paskyroje. Kai yra prekyba su kaina, mokykla tokiais atvejais nedalyvauja“, – pabrėžė  D. Liumparienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad uniformos yra kasdienis darbo drabužis, tad vis tik dažniausiai jos susidėvi. Be to, daugumoje šeimų yra jaunesnių brolių ir sesių, kuriems ir perleidžiamos dėvėtos uniformos.

Informavo, kad naujas uniformas galima užsisakyti internetinėje parduotuvėje „8Togo“, kur sukomplektuota visa Dukstynos pagrindinės mokyklos uniforminių drabužių pasirinkimo skalė nuo sijonukų ir berankovių suknelių iki kelių spalvų marškinėlių bei megztinių su mokyklos emblema.

Sakė, kad pagal taisykles, kurios neseniai atnaujintos, uniforma yra darbo drabužis, ją privaloma dėvėti kasdien. Kartais skelbiamos dienos be uniformos – tai gali būti paskutinis mėnesio penktadienis ar kita diena, kada pasirenkama kokia nors proga, spalva ar tema, pavyzdžiui, dvynių diena, kada draugai apsirengia vienodai.

Tiekėją pakeitė

Pasižvalgėme, kokia situacija kitoje mokykloje. „Šilo“ progimnazijos direktorius Darius Kaplūnas sakė, kad anksčiau mokyklai uniformas siuvo bendrovė „Majoris“. Pavasarį bendrovės atstovai atvykdavo į mokyklą su uniformų pavyzdžiais ir priimdavo užsakymus. Tačiau šiemet „Majoris“ paslaugos nebeteikia. Sudaryta sutartis su bendrove „8Togo“ dėl užsakymų priėmimo interneto erdvėje. Mokykla darant užsakymus nedalyvauja. Su bendrove yra suderinti modeliai, kuriuos galima dėvėti mokykloje. Tiesa, kadangi pasikeitė gamintojas, spalvos gali nebūti identiškos, bet siekta išlaikyti kuo artimesnes buvusioms.

Direktorius sakė, kad dalijimosi platformos dėvėtomis uniformomis mokykla neturi, tačiau šis klausimas yra aptartas su socialine pedagoge ir ruošiamasi surengti mugę, kur vieni tėvai galės parduoti ar dovanoti, o kiti įsigyti dėvėtas uniformas.

Pagal nustatytą tvarką uniforminius rūbus (tai gali būti džemperis, megztinis, marškinėliai, uniforminės kelnės, sijonas ar sarafanas) progimnazijoje privaloma dėvėti pirmadieniais–ketvirtadieniais, o penktadieniais apranga laisva. Švenčių progomis mokiniai puošiasi uniformomis su megztiniais. Džemperiai yra kasdienė apranga.

Galima ir pasiskolinti

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna sakė, kad gimnazijoje uniformos dėvimos jau labai daug metų. Nors bemaž prieš 7-erius metus buvo iškelta iniciatyva pakeisti jų spalvą, balsuodami mokiniai nutarė to nedaryti.

Vis dėlto uniformos modelis po truputį keičiasi. Jei kadaise buvo tik bordinės spalvos uniforminiai švarkai, tai dabar atsirado bent keli skirtingi uniforminiai drabužiai. Mokiniai gali rinktis iš kelių variantų: dėvėti džemperį su kapišonu, džemperį be kapišono, švarką, polo marškinėlius ar sportinio tipo marškinėlius.

Direktorius pasakojo, kad švarkai – daugiau proginiai, be to, būtini gimnazijos choro choristams, kai rengiami vieši pasirodymai.

Direktorius A. Girdžiūna socialinėje erdvėje mato, kad vyksta šiokia tokia prekyba jų gimnazijos uniformomis, tačiau įsitikinęs, kad prekiautojų nėra daug, nes uniformos paprasčiausiai susidėvi, juk nešiojamos kasdien. Pasak mokyklos vadovo, abiturientų visada paprašoma, jei tik gali, uniformą padovanoti mokyklai. Vėliau socialinė pedagogė visada suranda, kam iš pirmos klasės gimnazistų ją pasiūlyti. O švarką choro koncertui ar dalyvavimui kokiame nors renginyje, pasirodo, galima ir pasiskolinti.  

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *