Į Lietuvą veržiasi nauja pramogų banga, kurią mielai renkasi ir rimtų firmų vadovai, ir moksleiviai, ir net užstalių atsisakantys jubiliatai. Ši pramoga – teminiai nuotykių žygiai. Vienas tokių savaitgalį vyko Ukmergėje.
Nuotykių turistinius žygius organizuojantis ukmergiškis Kastytis Kvietkauskas sako, kad tokios pramogos populiarėja itin smarkiai. Žmonės ieško naujovių, visai kitokio, neįprasto laiko praleidimo būdo. Prieš dešimtmetį apie tai beveik niekas negalvojo.
Savaitgalį vykusiame nuotykių orientaciniame žygyje dalyvavo šeimos ir pavieniai asmenys iš Ukmergės ir kitų Lietuvos miestų. Keliaudami pėsčiomis, baidarėmis ir autostopu jie ieškojo „lobių“. Laimėjo daugiausiai jų suradusi komanda.
Žygio dalyviams teko spręsti ir socialinės provokacijos užduotis. Viena tokių – Ukmergės turgavietėje sekmadienį parduoti kuo daugiau laikraščių arba turguje kalafiorą parduoti brangiau nei jį nusipirko.
Žaidimo dalyviams panašios užduotys – iššūkis, niekada nepatirtas dalykas.
„Lobiai“ buvo paslėpti ne tik turguje, bet ir Šventojoje, jos salose, prie įvairių objektų ir net bažnyčioje. Žygis truko 6 valandas. Jo metu žygeiviai turėjo progos pasisemti krašto istorijos ir kultūros žinių. Didelį įspūdį paliko viešnagė Lyduokių seniūnijos, Griežionių kaimo šviesuolio, dailininko Anatolijaus Stiško sodyboje, pažintis su skulptoriumi Rimantu Zinkevičiumi.
Kvietkauskas pasakojo, kad pramogos, kurias siūlo žygių organizatoriai, labai įvairios – teminiai istoriniai žaidimai, nukeliantys, pavyzdžiui, į prieškario Ukmergę, su žydiškais patiekalais ir net to meto apdarais, niekur neskubantiems – „sraigių žygiai“, norintiems adrenalino – kariški žaidimai.
Pasak K. Kvietkausko, žygiai šiuo metu ypač populiarūs įmonėse, ypač dideliuose ar labai dideliuose užsienio kapitalo kolektyvuose. Daugiausiai klientų – iš sostinės.
Manoma, kad tokie žaidimai – puikus komandos formavimo būdas. Patirti veiksmai išnagrinėjami, analizuojami, svarstoma, kaip žmogus atsiskleidžia žaidime. Greičiausiai tie patys būdo bruožai išryškės ir kolektyviniame darbe.
Tai vadinama taikomąja psichologija. K. Kvietkauskas to ne vienerius metus mokėsi seminaruose Italijoje, Vokietijoje, Islandijoje. Taip pat jis – ir lektorių komandos „Vilkų mėnulio kelias“ vadovas. Komandos lektoriai veda mokomuosius seminarus pagal psichologinę savęs pažinimo programą. Joje taip pat didelis dėmesys skiriamas savęs atskleidimui per komandinius žaidimus.
Pastebima, kad naujoviškų pramogų ieško net gimtadienius ar kitas šeimos šventes švenčiantys jubiliatai. „Tai rodo, kad žmonėms nusibodo užstalės sėdėjimas, nori kažko naujo, nekasdieniško, įsimintino“, – svarsto K. Kvietkauskas.
Prisipažįsta, kad pačiam organizatoriui tokia veikla – emociškai gana sunki užduotis. Visą dieną organizatorius būna drauge su žygeiviais, yra savotiškas režisierius, atsakingas už tai, kad šis vaidinimas praeitų sklandžiai, o visi jo dalyviai būtų patenkinti.
O kaip gi jo organizuojami baidarių žygiai? Juk ukmergiškiams K. Kvietkauskas labiausiai pažįstamas kaip baidarių organizatorius. Aktyvus nuotykių entuziastas sako, kad baidarės niekur nedingo, ši veikla vyksta, tiesiog jam visada norisi kažko nauja. Ir šiuo metu tai – pasaulį užkariaujantys nuotykiai.
