2021-ieji paskelbti Archyvų metais . Archyvai saugo atmintį net ir tada, kai nebėra išlikusių gyvų liudininkų. „Ukmergės žinių“ skaitytojus projektu „Praeities integracijos“ kviečiame pasižvalgyti po senąją Ukmergę, kokia ji išliko senuosiuose spaudiniuose, leistuose tarpukario Lietuvoje bei pačioje Ukmergėje.
Prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės archyvas.
Žodyne nurodoma žodžio „archyvas“ reikšmė – tai sukaupti, sutvarkyti ir suregistruoti seni dokumentai. Tuo pačiu žodžiu vadinama ir jų saugykla.
Lietuviškas žodis kildinamas iš lotyniško žodžio „archivum“, kuris siejamas su graikišku žodžiu „archaikos“, reiškiančiu „senovinis“. Šiuolaikiniame pasaulyje žodis „archyvas“ naudojamas ir elektroninių dokumentų ar kitų elektroninių duomenų saugykloms išorinėje atmintyje pavadinti.
Skaitmenizuotus archyvus galima rasti ir virtualiose erdvėse.
Oficialiai pirmasis valstybės archyvas Lietuvos Respublikoje buvo įkurtas 1921 m. spalio 19 d. Kaune – būtent šio archyvo šimtmetį šiemet minime. Per šimtą metų valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 valstybės archyvai, o juose saugomi dokumentai sudaro net 116 kilometrų – kaip nuo Vilniaus iki Kauno. Seniausio saugomo dokumento – liturginės knygos – fragmentas datuojamas 1280–1300 m. Vertingiausi valstybės archyvuose saugomi dokumentai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo registrą.
Praeitis siejasi su dabartimi
Ne tik šalies, bet ir kiekvieno miesto istorija, esminiai raidos momentai lieka užfiksuoti įvairiuose dokumentuose, spausdintame žodyje. Taip pat – muziejaus eksponatuose. Tad projektu „Praeities integracijos“ kviečiame pažinti senąją Ukmergę per miesto plėtros bei visuomenės gyvenimo faktus, užfiksuotus tarpukariu, 1918-1940 metais, leistoje spaudoje. Tai „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Dienos naujienos“, „Darbo balsas“, „Kariškių žodis“, „Karys“, „Lietuva“, „Moteris“, „Trimitas“, „Verslas“, ‚Rytas“ ir kiti leidiniai, kurie saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose.
Iš įvairių periodinių leidinių, atsiskleidžia to meto Ukmergės kultūrinis gyvenimas, aktualijos, neretai sutampančios ir su nūdienos aktualijomis. Informaciją iš senųjų spaudinių rinko Ukmergės kraštotyros muziejaus istorikas Raimundas Ramanauskas.
Taip pat 2021-ųjų metų tėkmėje kviečiame susipažinti ir su Ukmergės kraštotyros muziejaus fonduose saugomais išskirtiniais eksponatais – pasakojimus apie juos rasite vaizdo medžiagoje.
Praeitis gyva dabartyje ir per ją kuria ateitį. Tad kviečiame modernią rytojaus Ukmergę kurti kartu, žinant kokia ji buvo vakar.
***
„Lietuvos aidas“ – valstybės laikraštis, leistas 1917–1919 m. Vilniuje, 1928–1940 m. Kaune Lietuvos Tarybos iniciatyva. Su Nepriklausomybės atkūrimu „Lietuvos aidas“ atgimė vėl. Tarpukariu „Lietuvos aidas“ spausdino svarbiausius to meto vyriausybinius dokumentus, aktualius straipsnius, žinias iš Lietuvos ir viso pasaulio. Jame, nepaisant vokiečių cenzūros draudimo, buvo publikuotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas. Numeris išplatintas slaptai. Iš viso išleista 214 numerių. 1919–1928 m. vietoje „Lietuvos aido“ buvo leidžiamas dienraštis „Lietuva“. Nuo 1935 m. spalio 29 d. ėjo dvi laidos – „Lietuvos aidas: rytinė laida“ ir „Lietuvos aidas“, nuo 1939 m. pradėti leisti „Rytinis Lietuvos aidas“ ir „Vakarinis Lietuvos aidas“. Laikraščio steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo tuomet būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kilęs iš Ukmergės krašto. Laikraščio bendradarbis buvo Peliksas Bugailiškis, gimęs tuometinėje Vilkmergės apskrityje.
***
„Lietuvos žinios“ – vienas seniausių Lietuvos laikraščių, įsteigtas 1909 m. vietoje pirmojo lietuviško laikraščio, leisto po spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimo. Ėjo iki 1915 m. rašė Lietuvos ir užsienio ekonomikos, politikos klausimais, daug vietos skyrė menui ir literatūrai. Nuo 1922 m. pradėtas leisti kaip dienraštis Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos iniciatyva. Leistas iki 1940 m. Kaune. Turėjo korespondentų kitų valstybių sostinėse: Paryžiuje, Londone, Berlyne, Stokholme, Varšuvoje, Prahoje, Madride, karo metu – Ispanijoje. Daug dėmesio skyrė kultūrai ir menui: teatrui ir dailei, literatūros kūrinių publikavimui. Atgimusioje Lietuvoje 1990–1993 m. leistas kaip politikos, visuomenės ir kultūros laikraštis, o 1994 m. tapo savaitraščiu. Leistas iki 2019 m.
***
Dar vokiečių okupacijos metais, 1917 m. pabaigoje buvo leista spausdinti karinės cenzūros kontroliuojamą socialdemokratų savaitraštį „Darbo balsas“. Jame buvo plačiai aprašomas darbininkų gyvenimas ir rūpesčiai. Leidinys domėjosi darbo žmonių ekonomine, politine ir socialine padėtimi, informavo apie šalies ir pasaulio politikos, ekonomikos ir kultūros įvykius, spausdino teorinius straipsnius, polemizavo su kitos orientacijos spauda, propagavo socialdemokratines idėjas. 1933 m. savaitraštis buvo valdžios uždarytas.
***
„Dienos naujienos“ – iliustruotas liberalios orientacijos dienraštis, leistas nuo 1931 m. iki 1933 m. Kaune. Informavo apie Lietuvos ir užsienio įvykius, svarstė literatūros, meno, kultūros, ekonomikos problemas, spausdino kelionių reportažus iš įvairų šalių. Nemažai vietos skyrė rašiniams apie nusikaltimus, teismus, aferas, bankrotus, stichines nelaimes.
***
„Karys“ – Lietuvos kariuomenės žurnalas, pradėtas leisti nuo 1919 m. Skirtas kariams, jaunimui, visuomenei. 1919–1940 m. leistas Kaune. Nuo 1919 m. gegužės 22 d. iki 1920 m. spalio 23 d. vadinosi „Kariškių žodis“. Atgimusioje Lietuvoje nuo 1991 m. – tai Krašto apsaugos departamento mėnesinis žurnalas.
***
„Moteris“ – mėnesinis laikraštis, skirtas moterims. Leistas Kaune kaip Lietuvių moterų draugijos leidinys.
***
„Trimitas“ – savaitinis šaulių žurnalas, ėjęs 1920–1940 m. Kaune. Leido Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdyba. Išėjo 1021 numeris. Nušvietė šaulių organizacijos tikslus, uždavinius, veiklą, rašė apie Lietuvos ekonominį, politini ir kultūrinį gyvenimą, spausdino grožinės literatūros kūrinius. Žurnalas 1990 m. atkurtas kaip Lietuvos šaulių laikraštis.
***
„Verslas“ ėjo 1932 – 1940 metais kaip savaitinis Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos laikraštis.
***
„Rytas“ buvo leidžiamas 1923 – 1936 metais.
