Praėjusią savaitę vykusiame rajono tarybos posėdyje atsisveikinimo gėlės įteiktos į Seimą išrinktam Kaziui Grybauskui. Su puokšte sutiktas jo vietą taryboje pagal socialdemokratų eiliškumo sąrašą užėmęs Jonas Grybauskas. Jis iškilmingai prisiekė vykdyti tarybos nario pareigas.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Jonui Grybauskui rajono meras A. Kopūstas įteikė tarybos nario ženklelį.
Socialdemokratas K. Grybauskas padėkojo kolegoms taryboje, partijos nariams, rajono merui Algirdui Kopūstui už politikos pamokas, analitinį mąstymą bei suteiktą galimybę dalyvauti darbo grupėse ir taip prisidėti prie rajonui svarbių klausimų sprendimo.
Posėdžio dalyviai buvo informuoti ir apie Socialdemokratų partijos frakcijos pasikeitimus – K. Grybauską pakeitė J. Grybauskas. Frakcijos pirmininke išrinkta Klavdija Stepanova.
Apžvelgė praeitus metus
Rajono meras Algirdas Kopūstas posėdyje pateikė praeitų metų veiklos ataskaitą. Joje išdėstė svarbiausias darbo kryptis, paminėjo reikšmingiausius rajonui įvykius ir priimtus sprendimus.
Meras priminė Kontrolės komiteto nesutarimus renkant pirmininką, tačiau pasidžiaugė, kad konstruktyviam darbui šie nesutarimai didelės įtakos neturėjo. Komiteto posėdžiai vyko reguliariai ir vaisingai.
Savivaldybės tarybos nariai buvo deleguoti į įvairias komisijas, darbo grupes. Mero potvarkiais sudaryta 10 komisijų ir 21 darbo grupė atskiriems klausimams spręsti. Darbo grupių veiklą meras gyrė – ji buvo efektyvi ir naudinga.
Naujovę šios kadencijos taryboje – piliečių tribūną – A. Kopūstas vertina kaip galimybę ukmergiškiams dalyvauti savivaldoje. Pernai taip problemas išdėstė 18 gyventojų. Jie pasisakė gatvių, viešųjų erdvių tvarkymo, sodų bendrijų infrastruktūros ir kitais klausimais.
Ragino nemokėti
Kalbėdamas apie šilumos ūkio reikalus, rajono vadovas pabrėžė, kad UAB „Miesto energija“ veiksmai, reikalaujant iš gyventojų mokėti karšto vandens pardavimo mokestį, yra neteisėti. Savivaldybė esą ne kartą ragino nemokėti ir ne vienam gyventojui suteikė teisinę pagalbą.
A. Kopūstas informavo, kad prasidėjo teisiniai procesai su „Miesto energija“ dėl žalos atlyginimo ir savivaldybė privalo skirti tam pinigų. Antraip, teisiantis su milijonines pajamas turinčia įmone, jėgos būtų nelygios.
Kitas išskirtinis įvykis – Ukmergės rajono apylinkės teisme rastas gyvsidabris. Kreiptasi į Vyriausybę dėl paramos šio įvykio padariniams šalinti. Jau aišku, kad Nacionalinei teismų administracijai bus skirta 500 tūkstančių litų.
6 kilogramai gyvsidabrio aptikti ir UAB „Ukmergės šiluma“. „Kas galėtų paneigti, kad tai nesusiję su šilumos ūkio perėmimo klausimu?“ – retoriškai klausė meras.
Išgirdo atsiprašymą
Kalbėdamas apie Etikos komisijos darbą, A. Kopūstas prisiminė išskirtinį dėmesį jo asmeniui. Savo pasisakyme meras įvykdė komisijos rekomendaciją – atsiprašyti viešai dėl to, kad savo asmeninį automobilį vairavo neblaivus. Tačiau priminė tarybai ir savo teisę – teisybės ieškoti teisme. Policijai meras neblaivus prie vairo įkliuvo užpraeitų metų rudenį.
Ataskaitas perskaitė savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys bei Kontrolės komisijos laikinasis pirmininkas liberalcentristas Juozas Armanavičius.
Už nutylėjimą – atsakomybė
Posėdyje patvirtinti nauji Etikos komisijos nuostatai.
Švietimo, kultūros ir sporto bei Kaimo ir aplinkosaugos komitetuose buvo išsakyta mintis, kad svarstant galimai etiškai nusižengusį tarybos narį ir „įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai“. Tačiau dauguma tarybos narių tokiam siūlymui nepritarė.
Tačiau neatmetama galimybė, kad toks politikų atlaidumas gali kirstis su šalies įstatymais.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimantas Kanapienis teigia, kad yra numatyta atsakomybė kiekvienam asmeniui, taip pat ir politikui, už nepranešimą apie nusikaltimą.
Baudžiamojo Kodekso 238 straipsnyje sakoma, kad „tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.
Žurnalistams duris užvėrė
Svarstant Etikos komisijos nuostatus kilo ir dar viena diskusija.
Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto nariai suabejojo dėl žiniasklaidos atstovų dalyvavimo Etikos komisijos posėdžiuose svarstant politikų elgesį.
Pasak Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos narės Elenos Mirinavičienės, kameros ir fotoaparatai trikdo komisijos darbą.
Jai pritarė liberalcentristas Sigitas Masiulionis: „Kol vyksta nagrinėjimas, mes turime neišnešti iš posėdžių salės jokios informacijos. O spaudos atstovai ją paskleis?“
Etikos komisijos pirmininkė Angelė Jokubynienė informavo, kad nuostatuose jau yra punktas, leidžiantis skelbti uždarus posėdžius. Tarybos nariai sutiko, kad to užtenka ir už E. Mirinavičienės pasiūlymą nebalsavo.
Garsiai pasvajoti sau leido ir J. Armanavičius. Jam norėtųsi, kad kiekvienas straipsnis spaudoje būtų pagrįstas faktais, įrodymais ir dokumentais.
Socialdemokratas Arūnas Jasaitis jam priminė spaudos atstovų teisę – neatskleisti savo informacijos šaltinių.
Kaltino skubotumu
Politikai buvo informuoti apie Etikos komisijos sudėties pasikeitimą. Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad šioje komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį narių. Iki šiol bendruomenei komisijoje atstovavo Siesikų seniūnijos Belazariškių seniūnaitė Jolanta Mačiulienė ir Želvos seniūnijos Bajorų seniūnaitė Zita Morkūnienė. Pastaroji parašė pareiškimą dėl išbraukimo iš komisijos sudėties.
Savivaldybės mero susitikimo su kaimo bendruomenių atstovais ir seniūnaičiais metu neseniai buvo išrinkta nauja gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovė – Lyduokių seniūnijos Lyduokių seniūnaitė Jūratė Gervinskienė.
Pastabą dėl tokio išrinkimo būdo padarė konservatorius Andrius Kalesnikas. Jis traktuoja, kad seniūnaičių sueiga, kurios metu reikėjo rinkti atstovą, nebuvo organizuota – apie jokius rinkimus iš anksto nebuvo pranešta.
Tačiau tarybos nariams tai neužkliuvo ir naujoji Etikos komisijos sudėtis buvo patvirtinta.
Atliekas brangins
Patvirtintieji Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą nuostatai taps našta atliekų turėtojams. Atliekų išvežimas brangsta beveik trečdaliu.
Skaičių tiradą greitakalbe tarybai pabėrė rajono vicemeras Regimantas Baravykas. Jis aiškino, kad savivaldybei ankstesnis vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas yra nuostolingas. Tiekėjui savivaldybės skola siekia 1 milijoną 332 tūkstančius litų. Neatsiskaityta su atliekas vežusia UAB „Ukmergės versmė“ nuo lapkričio mėnesio.
R. Baravykas pabrėžė, kad padidinus vietinės rinkliavos mokestį atsiras galimybė plėtoti rajone atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Didesnis dėmesys bus skiriamas administravimui – ketinama pirkti kompiuterines programas, įrangą.
Vicemeras lygino ukmergiškiams nustatytą 4,5 lito mėnesinį mokestį nuo kiekvieno gyventojo ir su kitais rajonais. Daugelyje savivaldybių jis didesnis, o Klaipėdoje – net dvigubai.
Socialdemokratė Klavdija Stepanova pasiūlė kol kas susilaikyti ir šio klausimo svarstymą atidėti. Jos nuomone, vertėtų geriau pasiruošti, išanalizuoti, o gyventojams už pirmąjį pusmetį išsiųsti sąskaitas senomis kainomis. Už šį pasiūlymą balsuota, bet jam nepritarta.
Mokesčių ir ekonominės analizės skyriaus vedėja Zita Morkūnienė paaiškino, kad naujosios kainos įsigalios nuo antrojo ketvirčio. Pirmąjį ketvirtį gyventojams ir įmonėms bus išsiųstos sąskaitos, apskaičiuotos dar senu vietinės rinkliavos tarifu.
Socialdemokratas Andrius Lyška domėjosi, kada bus pradėtos išieškoti skolos iš nemokių klientų. Jam atsakyta, kad šis procesas prasidėjo. Gyventojams ir įmonėms siunčiami priminimai. Jei nebus reaguojama, bus išieškoma teismo keliu.
Daug netikslumų pastebima Registrų centro duomenų bazėje ir tai trikdo vietinės rinkliavos lėšų įsisavinimą ir skolų išieškojimą.
Tarybai priėmus sprendimą, už kiekvieną kvadratinį metrą ploto mokėsime po 0,68 lito, o nuo „galvos“ – po 54 litus per metus. Iki šiol mokėjome atitinkamai 0,48 lito ir 38 litus.
Nori perduoti savivaldybei
Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė supažindino su darbo grupės, sudarytos dėl Jasiuliškių socialinės globos namų prašymo perduoti savivaldybei nekilnojamąjį turtą, išvadomis.
Valstybės kontrolės auditas yra nustatęs, kad išnuomotos gyvenamosios patalpos globos namams nereikalingos, o jų nuoma nesusijusi su įstaigos vykdomomis funkcijomis.
12 valstybei nuosavybės teise priklausančių butų patikėjimo teise valdo Jasiuliškių socialinės globos namai. 11 iš jų yra išnuomoti. Darbo grupė buvo sudaryta įvertinti pasiūlymą perduoti minėtus butus savivaldybei. Ji analizavo galimybę perimtas gyvenamąsias patalpas panaudoti kaip socialinį būstą. Šiuo metu savivaldybei pateiktos 302 ukmergiškių paraiškos dėl socialinio būsto.
Tačiau, pasak J. Kanapeckienės, perėmusi patalpas, spręsti socialinio būsto problemos savivaldybė vis tiek negalėtų, nes jos yra apgyvendintos.
Iškeldinti gyventojų galimybių nėra. Kaip ir leisti privatizuoti butus juose gyvenantiems asmenims. Mat neatitinka įstatyme numatyti kriterijai dėl privatizavimo.
Darbo grupės narių nuomone, savivaldybė, perėmusi gyvenamąsias patalpas, negalės jų panaudoti socialiniam būstui, o tik patirs papildomų sąnaudų jų priežiūrai ir eksploatacijai.
Apdovanojo geriausiuosius
2012 metų geriausio rajono kultūros darbuotojo vardas suteiktas Ukmergės kultūros centro Taujėnų filialo meno vadovei Nijolei Janulienei. Kultūros darbuotoja apdovanota už ilgametę produktyvią veiklą, ugdant įvairius Taujėnų saviveiklos kolektyvus, aukštus šių kolektyvų pasiekimus. Jai paskirta 1500 litų premija.
Sėkmingiausiu 2012 metų Ukmergės rajono kūrėjo kūrybiniu projektu paskelbtas fotografijų albumas „Ukmergės krašto architektūra fotografijose 1900–1940“. Jo autorei Jolantai Petronytei skirta 1500 litų premiją ir H. Orakausko skulptūrėlė.
Jau antrus metus iš eilės renkamas Metų kultūros mecenatas.
Šiemet Metų kultūros mecenatu pripažintas AB „Rokiškio sūris“ filialas „Ukmergės pieninė“. Ši įmonė – nuolatinis kultūros renginių rėmėjas, talkinantis įvairių kultūros įstaigų veiklai ir konkretiems projektams.
Apdovanojimai bus teikiami balandžio 15-ąją – Tarptautinės kultūros dienos proga.
Kursai tėvams
Taryba nusprendė, kad vaikų neprižiūrintys ar juos netinkamai auklėjantys tėvai privalės lankyti specialius kursus. Kam skirti kursus, spręs teismas, o juos organizuoti įpareigota rajono savivaldybė.
Respublikoje ši tvarka įsigaliojo nuo sausio. Ji reglamentuojama Vietos savivaldos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Vyriausybės nutarimu.
Papildomų išlaidų savivaldybės biudžetui nebus – tėvai, kuriuos teismas įpareigos išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, turės susimokėti po 130 litų už vieną asmenį.
Kursus organizuos Ukmergės švietimo centras. Šių mokymų tikslas – stiprinti tėvų socialinius ir bendravimo su vaikais įgūdžius.
Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų trukmė – ne mažesnė kaip 20 valandų. Vieno susitikimo trukmė – ne trumpesnė kaip 2 ir ne ilgesnė kaip 6 valandos. Jie turėtų vykti ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Liks po savo stogu
Rajono taryba pritarė ikimokyklinio ugdymo grupės įsteigimui Ukmergės vaikų globos namuose.
Šiuo metu Ukmergės globos namuose gyvena 8 ikimokyklinio amžiaus vaikai. 3 iš jų lanko Ukmergės vaikų lopšelį-darželį ,,Buratinas“. Kiti šio amžiaus vaikai iš viso nėra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
4 valandų mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupėje bus ugdomi visi globos namų auklėtiniai – ikimokyklinukai. Grupė pradės veikti nuo kitų mokslo metų pradžios.
ukzinios: Ligita JUODVALKIENĖ