Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija surengė viešųjų bibliotekų vadovams tarptautinius mobilumo vizitus Portugalijos bibliotekose.
Šios viešnagės tikslas – stiprinti tarptautinę bibliotekų darbuotojų komunikaciją, susipažinti su kolegų teikiamomis paslaugomis Portugalijoje, plėtoti inovacines veiklas, tobulinti edukacines programas. Išvyka surengta Barseloso miesto mero pavaduotojo ir patarėjo bibliotekų reikalais Armandino Saleiro kvietimu, įgyvendinant iš dalies finansuotą Lietuvos kultūros tarybos asociacijos projektą.
Šalies simbolis – gaidys
Portugalija įsikūrusi pačiame Europos Sąjungos pakraštyje. Pasak gidės Lilijos, tai egzotiška Atlanto vandenyno skalaujamų pakrančių gamta: ištisus metus – švieži vaisiai ir daržovės, besiganančios karvės ir ožkos, iš kurių pieno gaminami reto gardumo sūriai. Savo populiarumu juos lenkia tik portveinas – garsusis Porto miesto vynas. Nedidelis jo bokaliukas kainuoja 190 eurų, o kolekcininkai už šimtamečio vyno butelį moka ir pusantro tūkstančio eurų.
Atlanto vandenyno pakrantės nusėtos nedidukais, spalvotais žvejų laiveliais – naktį pagauta žuvis ryte parduodama čia pat įsikūrusiame žuvų turguje, o šalia esančioje lauko kavinukėje ji iškart patenka į keptuvę.
Portugalijoje gyvena per 10 mln. gyventojų. Apie 95 proc. yra portugalai, likusią dalį sudaro imigrantai: afrikiečiai, brazilai, ukrainiečiai, ispanai.
Portugalija, futbolas ir, žinoma, nuo jo neatsiejamas garsusis Kristianas Ronaldas, ilgiausias Europoje Vasko da Gamos tiltas, ir labiausiai į vakarus nutolęs Europos taškas – Rokos kyšulys. Spalvinga šalies gamta margesnė ir už Portugaliją garsinantį gaidį – teisingumo, sėkmės ir turizmo simbolį.
Ruošia penki universitetai
Mus labiausiai domino šalies bibliotekos: kolegų sukaupta patirtis, finansavimas, knygų fondai, teikiamos paslaugos, valdžios požiūris.
Aplankėme ne tik Barseloso, bet ir kitas bibliotekas.
Barseloso miesto viešoji biblioteka įkurta 1880 metais. Ketvirtą dešimtį jai vadovaujantis Viktoras Pinius juokavo, jog dirbdamas XVI a. statytame pastate, jis ir pats čia jaučiasi lyg senas baldas: patogus, jaukus ir šiltas.
Šiuo metu Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje jaučiama krizė, todėl lėšų leidiniams įsigyti skiriama nepakankamai, o knygos gana brangios.
Bibliotekininko specialybė šalyje labai vertinama, ją galima įsigyti net penkiuose universitetuose. Ypač didelis dėmesys skiriamas ryšiams su mokyklų bibliotekomis: rengiami bendri susirinkimai, keičiamasi knygomis.
Vaikų smalsumui sužadinti kaupiami seni atvirukai, kalendoriai, pašto ženklai – viskas, kas iš popieriaus.
Didžiulė pagarba jaučiama krašto kūrėjams: leidžiamos jų knygos, kaupiamos vardinės namų kolekcijos, į kurias leidiniai atkeliauja su visomis buvusių šeimininkų lentynomis, spintomis, katalogais. Šis judėjimas taip ir vadinasi – „Barseliana“.
Saugyklose galima paliesti kelių šimtmečių senumo knygą, laikraštį ar kitą dokumentą. Galima užsukti ir į žinomo rašytojo, keliautojo ar mokslininko vardu pavadintą skaityklą. Kaupiama ir skaitmeninama kraštotyrinė medžiaga.
Bibliotekų filialai įrengti ir šalies paplūdimiuose – čia stengiamasi kuo daugiau informacijos sukaupti poilsiautojams.
Savo filialą paplūdimyje turi ir Esposende viešoji miesto biblioteka, besididžiuojanti kultūriniais renginiais, lankytojų laisvalaikio erdvėmis bei turtingomis leidinių kolekcijomis.
Savaitgaliais bibliotekininkams talkina skaitytojai – už darbą poilsio dienomis jiems mokama dvigubai. Artimai bendraujama su dvylika miesto mokyklų bibliotekų.
Pasak šeimininkų, jie neskaičiuoja savo lankytojų, tačiau svajoja kiekvieną šalies gyventoją paversti savo skaitytoju.
Darbuotojai ir lankytojai į biblioteką vaikšto pro skirtingas duris, todėl pastarųjų skaičių dėka elektroninių vartelių galima regėti kiekvieną akimirką. Dar viena bibliotekos svajonė – įrengti muziejų, kuriame būtų kaupiami istorijos faktai, kraštiečių leidiniai.
Modernios, turtingos
Vila Nova de Famalicao viešosios bibliotekos pagrindinė veiklos kryptis – teikti viso gyvenimo mokymosi paslaugas ir integruoti į visuomenę socialinėje atskirtyje esančius gyventojus. Modernizuotos informacinės paslaugos, naujos lankytojams ir renginiams skirtos erdvės.
Šeimininkai, kaip ir jų kolegos, pabrėžia, jog stengiasi išsiversti taupiai. Jų metų biudžetas – 100 tūkst. eurų, iš kurių 40 tūkst. skiriama naujiems leidiniams. Projektų iki šiol jie nėra rengę, tačiau žino apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus, jų paramą ir ketina imtis pastato renovacijos – tai būtų pirmasis jų projektas.
Bibliotekos fasadą puošia didžiulis dekoratyvinis pano, simbolizuojantis saulę, šviesą, išmintį ir žinias. Žiupsnį tos išminties pasiryžęs išgabenti ir „bibliobusas“ – per dieną, lankydamas skaitytojus, jis nurieda iki šimto kilometrų.
Porto mieste sužavėjo ne tik miesto viešoji biblioteka, įsikūrusi buvusiame vienuolyne, bet ir seniausias Portugalijos knygynas, laikomas vienu gražiausiu visame pasaulyje. Čia įkvėpimo savo knygai sėmėsi anglų kalbą Porte dėsčiusi Hario Poterio autorė J. K. Rouling.
Porto viešoji biblioteka kaupia fonduose visus šalies leidinius ir savo pagrindine misija laiko krašto kultūrą ir istoriją liudijančių leidinių sklaidą visuomenėje. Sklaida vykdoma per tradicines bibliotekininkystės paslaugas ir pasitelkus informacines technologijas.
Pirmame aukšte įrengtas vaikų kambarys. Vaikai čia gali skaityti knygas, žurnalus (fonduose apie 7 000 dokumentų), prisėsti 30 vietų skaitykloje, dalyvauti renginiuose, kurie organizuojami bendradarbiaujant su mokyklomis.
Modernizuotos suaugusių skaitytojų aptarnavimo erdvės. Informacinėje erdvėje veikia 5 kompiuteriniai terminalai su nemokama interneto prieiga ir elektroniniu viešųjų bibliotekų katalogu. Informacijos paieškoms lankytojams laisvai prieinami 600 žodynų, žinynų ir enciklopedijų, įrengta 105 vietų suaugusiųjų skaitykla, kur galima skaityti ir užsisakyti leidinius.
Kiekvienoje bibliotekoje mus sutikdavo itin svetingi šeimininkai. Aprodę patalpas, rengdavo konferencijas, supažindindavo su kolektyvu, demonstruodavo filmus apie biblioteką, savo miestą ir šalį. Jautėme nuoširdumą, norą kuo daugiau papasakoti apie savo veiklą, čia teikiamas paslaugas, bendravimą su partneriais, renginius, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas vaikams.
Šildo ne butą, o lovą
Prieš 12 metų iš Sibiro, Kemerovo srities, į Portugaliją atvykusi mūsų gidė Lilija pasakojo, su kokia nuostaba, lydima portugalo vyro, pirmąsyk įžengė į savo naujuosius namus. Juos puošė židinys, tačiau nebuvo jokių radiatorių.
Šalyje, neturinčioje savo naftos ir dujų, butai paprastai nešildomi, o elektra čia labai brangi. Prieš miegą šildytuvais pašildoma tik patalynė lovoje, ir suaugusiems, ir vaikams gaminamos specialios terminės pižamos su pūku viduje, o miegoti vėsioje patalpoje daug sveikiau. Šildomi tik viešbučiai užsienio turistams. Kadangi žiemos čia šiltos, o pasirodęs sniegas įdienojus ištirpsta, žieminių batų neprireikia.
Kas trečia ar ketvirta šeima šioje šalyje turi du butus arba du namus – viename gyvena, kitą nuomoja. Lėšų tam užsidirba emigracijoje. 5 mln. portugalų gyvena užsienyje. Vien Brazilijoje – 2 mln., daugelis – JAV, Kalifornijoje, Prancūzijoje. Pasaulyje portugališkai kalba 250 mln. žmonių.
Šalyje privalomas 12 klasių išsilavinimas, užsienio kalbos mokoma nuo pirmos klasės, filmai transliuojami tik originalo kalba su subtitrais, todėl jaunimui nėra problemų tęsti studijas užsienio šalyse ar ten rasti gerai apmokamą darbą.
Visi dirbantieji metų pabaigoje gauna 13-ąjį ar net 14-ąjį atlyginimą, pensininkai – 14-ąją pensiją. Minimali alga – 505 eurai, tačiau tiek, pasak gido Viktoro, uždirba tik nedidelių krautuvėlių pardavėjai ar antros klasės viešbučio tarnautojai. Apie 50 proc. šalies gyventojų vidutinis atlyginimas – 1200 eurų. Ypač vertinamas pedagogų darbas. Jaunas mokytojas kaime vidutiniškai uždirba 998 eurus per mėnesį.
Ir Stalinui, ir Hitleriui
Pasak gido Viktoro, portugalams šiandien gėda pripažinti, jog jų šalis itin daug užsidirbo Antrojo pasaulinio karo metais, realizuodama naudingąją iškaseną – volframą, kuris tinka tiek vestuviniams žiedams, tiek tankų vikšrams gaminti. Portugalija jį parduodavo ir rusams, ir vokiečiams.
Nesididžiuoja šalis ir kai kuriais savo paminklais – aikštėse teberiogsančiomis patrankomis, kita karine technika. Užtat didžiuojasi šalyje gaminamo cemento kokybe – 1986 metais jis buvo didžiuliais kiekiais gabenamas į Ukrainą likviduojant avariją Černobylio atominėje elektrinėje. Portugališkas cementas buvo naudojamas sprogusio reaktoriaus gelžbetoniniam sarkofagui pagaminti.
Portugalijoje labai daug marmuro – pagal jo gavybą šalis pirmauja Europoje. Iš čia augančių kamštmedžių žievės pagaminama daugiau kaip pusė kamščių geriausių pasaulio vynų buteliams užkimšti.
Kiekviename turgelyje, turistų nugultose upių krantinėse, gatvių krautuvėlėse prekystaliai nukrauti kamštmedžio žievės rankinėmis, piniginėmis, papuošalais.
Turistai būtinai veš namo ir kitų portugališkų suvenyrų – ožkos sūrio, sardinių pašteto, portveino butelį, dažniausiai įsigytą kuriame nors vyno rūsyje degustacijos metu. Dalyvavome ir portugališkų romansų vakare su kulinarinio šalies paveldo vaišėmis iš žuvies patiekalų. Ragavome moliuskų sriubos, tuno, menkės, aštuonkojo, kitokių jūros gėrybių, kuriomis garsėja Atlanto vandenyno juosiama šalis.
***
Maurų laikus menanti istorija, vienas už kitą gražesni rūmai, bažnyčios, tiltai ir tradicinėmis keraminėmis plytelėmis, dar 16 amžiuje Portugalijos karaliaus Emanuelio pargabentomis iš Sevilijos, išpuošti namai, restoranai. Eukaliptų giraitės ir kamštmedžių alėjos, jaukios, gėlynuose skendinčios senamiesčių gatvelės, nakvynė viešbutyje ant vandenyno kranto, visą naktį klausantis bangų mūšos.
Tai tik keletas akimirkų iš spalvingos kelionės mozaikos, palikusios nepaprastą įspūdį apie svetingą kraštą, jo žmones ir turizmo traukos objektus – įdomiai dirbančias bibliotekas.
Rasa GRIŠKEVIČIENĖ
