Penktadienį savivaldybės tarybos nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje, kurio tema – Ukmergės krašto gyventojų saugumas ir šias funkcijas atliekančios institucijos. Jo metu daug dėmesio skirta kaimo priešgaisrinei apsaugai ir rajono ugniagesių komandoms, išgyvenančioms ne pačius geriausius laikus.
Posėdis prasidėjo Deltuvos g. 19 įsikūrusioje Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės Ukmergės lengvojoje pėstininkų kuopoje. Tarybos nariams papasakota 1991 metais įkurtos Ukmergės SKAT (Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba) kuopos istorija.
Tų metų lapkričio 23 d. Kęstučio aikštėje, prie Laisvės paminklo, prisiekė pirmieji 55 kariai savanoriai. 1998 m. SKAT išaugo į pajėgas ir nuo tada vadinasi Krašto apsaugos savanorių pajėgomis (KASP).
Ukmergės kuopos – KASP padalinio – vadas vyr. leitenantas Aivaras Bagdonas trumpai paaiškino, kokia yra krašto apsaugos sistema, kokios struktūros ją sudaro, pristatė kariuomenės funkcijas. Pasakojo, jog 2003 metais savanoriai buvo integruoti į sausumos pajėgas, supažindino ir su kuopos uždaviniais, kurių vienas – rengti karius savanorius.
Karius perkels
Politikai buvo pakviesti apžiūrėti karių naudojamus ginklus, ekipuotę. Tiesa, patalpos, kuriose mūsų kariai įsikūrę, apgailėtinos būklės. Anot rajono mero Rolando Janicko, būdų spręsti šią situaciją ieškoma jau ne vienus metus. Viltys dedamos į Krašto apsaugos ministeriją, su kurios pagalba tikimasi sutvarkyti senąjį karinį komisariatą Kauno gatvėje.
Čia persikeltų kariai. Jų paliktose patalpose, investavus europines lėšas, būtų galima praplėsti Nestacionarių socialinių paslaugų centrą. Mero teigimu, šių planų ketinama imtis kitais metais.
Struktūra pasikeitė
Kita išvažiuojamojo posėdžio stotelė – rajono policijos komisariatas, apie kurį papasakojo viršininkas Mindaugas Petrauskas. Nuo rugsėjo 13 d. oficialiai jau pereita prie veiklos, organizuojamos pagal naują tvarką, pasikeitus įstaigos struktūrai. Dabar komisariate du skyriai – Veiklos ir Reagavimo, yra 89 etatai. Pasak vadovo, nebeliko apylinkių inspektorių, operatyvinių darbuotojų.
Jis pasakojo, kad mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, dažniausi dviejų rūšių nusikaltimai – nedidelės vagystės iš sodybų, namų ir smurtas artimoje aplinkoje. Policijos komisariate posėdžio dalyviams pademonstruota, kaip veikia mieste neseniai įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kai kur, anot M. Petrausko, jos dar keičiamos, kad veiktų be nesklandumų.
Taip pat buvo galima pasivaikščioti po trisdešimties vietų areštinę. Per parą joje laikoma vidutiniškai 15 areštuotų asmenų. Šaudykloje atvykėliai apžiūrėjo policijos ginkluotę, apsilankė pareigūnų sporto salėje. Stebėjo ir policijos tarnybinio šuns šešiamečio Grodo pasirodymą.
Buriasi kaimynai
Policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ingrida Dutkienė papasakojo apie saugios kaimynystės grupes. Į jas kaimynai buriasi, kad gyventi būtų saugiau. Rajone yra 19 tokių grupių, tačiau kaip aktyvias ji išskyrė tik keturias.
„Grupė gali vienyti gatvę, kvartalą. Jos kuriamos tam, kad kaimynai gerai pažinotų vieni kitus ir pagelbėtų nelaimės atveju. Kartais tam tikrose situacijose apsieinama ir be policijos“, – sakė ji. Norint suburti saugios kaimynystės grupę, pritarti turi 30 proc. gyventojų. Kreiptis galima į I. Dutkienę arba kitą bendruomenės pareigūnę Daivą Novikienę.
Pavyzdžiu buvo pasirinkta saugios kaimynystės grupė „Slėnis“, esanti Slėnio gatvėje šalia Nuotekų gatvės, vedanti link Šventosios upės. Čia pakviesti apsilankyti posėdžio dalyviai.
Namus šioje vietoje ne taip seniai pasistatę gyventojai pasakojo, jog didžiuliu galvos skausmu buvo tapę automobiliai, dulkės, triukšmas, muzika, ne visada leistinos jaunimo pramogos. Mat šia gatve, esančia tarsi slėnyje, nuolat kursuodavo nuotykių prie upės ieškoti traukdavęs jaunimėlis. Tamsiu paros metu atoki gatvė, anot vieno jos gyventojų Mindaugo Kasmauskio, neapšviesta, nesaugi. Pernai, pasakojo jis, užmigdžius šunį ir prapjovus tvorą, vienas kaimynas smarkiai nukentėjo nuo vagių.
Žmonės kreipėsi dėl galimybės pasistatyti kelio ženklus, pirmiausia galinčius sudrausminti ramybės neduodančius vairuotojus. Bendradarbiaujant su policija, prašymas buvo pateiktas savivaldybės saugaus eismo komisijai. Gavus leidimą, ženklai įrengti pačių gyventojų lėšomis.
„Blogiausia gaisrinė“
Po šio susitikimo politikus vežęs autobusas išvyko į Žemaitkiemio seniūniją aplankyti Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Valų ugniagesių komandos. Jos patalpas aprodęs šios tarnybos vadovas Rimvydas Lukošius žodžių į vatą nevyniojo: „Pati blogiausia gaisrinė rajone.“ Stogą būtina keisti, tualetas lauke, nėra vandentiekio, sąlygų apsiprausti. Vandenį gerti ir plauti mašinoms ugniagesiams tenka atsivežti.
Mero R. Janicko teigimu, sutvarkyti statinį reikėtų didžiulių investicijų, vien nutiesti trasas – per 10 tūkst. eurų. Paprasčiau būtų perkelti komandą į patalpas, kuriose jau yra visos sąlygos ir patogumai. Nusižiūrėti Valų bendruomenės namai: viename iš pastato butų, priklausančiame savivaldybei, svarstoma įkurdinti ugniagesius. Tačiau dar du čia esantys butai priklauso kitiems atskiriems šeimininkams, tad tebeieškoma problemos sprendimo būdų.
Įsikurtų mokykloje
Panašūs klausimai aptarti ir nuvykus į Pabaisko miestelį. Čia ugniagesių komandos kol kas nėra, tačiau yra minčių statyti priešgaisrinės tarnybos pastatą. Jis galėtų iškilti šalia mokyklos, mat nugriovus seną medinį jos korpusą, liko tam tinkanti vieta. Arba, R. Lukošiaus manymu, toje vietoje atsirastų angaras dviem ugniagesių tarnybinėms mašinoms, o komandai būtų pritaikytas „būstas“ mokyklos pirmame aukšte.
Tuo labiau jog, akcentavo savivaldybės vadovai, „mokinių mažėja, o patalpos yra“.
Daugiau gaisrų – kaime
Apžiūrėję baigiamą renovuoti Pabaisko mokyklą ir jau temstant sugrįžę į Ukmergę, mūsų išrinktieji, tiesa – nebe visi, būrėsi Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Žvilgtelėję į valdymo punkto patalpas, ugniagesių mokymų klasę, kurioje kasdien vyksta užsiėmimai, poilsio kambarius, rinkosi į salę klausyti pranešimų.
Pirmasis informaciją pateikė savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas. Jis papasakojo apie savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją. Daugiausia dėmesio šioje veikloje, anot specialisto, skiriama ekstremaliųjų situacijų prevencijai, vasaros gaisrams.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas kalbėjo apie tarnybos struktūrą, gaisrų rajone ir šalyje statistiką. Šioje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje – 42 pareigybės. Gaisringumas mūsų rajone, pasak viršininko, vadinamas vidutiniu. Daugiau gaisrų kyla kaimuose, o dažniausios priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi, šildymo įrenginių eksploatavimo pažeidimai.
Gavus iškvietimą į gaisrą, pasakojo vadovas, paprastai išvyksta trys ugniagesių automobiliai. Tam tikrame rajono taške kilus nelaimei, keli jų siunčiami iš artimiausiai esančios komandos.
Jis taip pat pasakojo, jog per dešimt metų rajone gaisruose žuvo 39 žmonės. Be liepsnų gesinimo, per metus ugniagesiai gelbėtojai atlieka iki šimto gelbėjimo darbų. Tai – pagalba policijai, medikams, su skęstančiaisiais susiję atvejai.
Reikia mažinti
Nekasdienį tarybos posėdį užbaigė savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas R. Lukošius, kuris kalbėjo apie jos veiklą. 1992-aisiais įsteigta tarnyba kitąmet minės 25-ąsias įkūrimo metines.
Šioje tarnyboje – 56 ugniagesių gelbėtojų pareigybės. Iš viso ugniagesių komandos rajone – septynios: Senamiesčio, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Valų, Veprių ir Želvos.
R. Lukošius pasakojo, jog 2012 m. panaikinta Kopūstėlių ugniagesių komanda, kurios pastatas buvo kritinės būklės. 2014 m. dėl lėšų stygiaus darbą baigė Jakutiškių komanda.
Įgyvendinus užmojus įkurti komandą Pabaiske ir panaikinus dvi iš dabartinių, rajone liktų šešios. Būtent tiek yra norma, atsižvelgiant į mūsų rajono savivaldybės teritoriją ir gyventojų skaičių.
Tvarko patys
Kalbėdamas apie ugniagesių komandas, tarnybos vadovas minėjo didžiausius skaudulius. Jo teigimu, būtina kuo greičiau spręsti senų gaisrinių automobilių ir blogos būklės tarnybinių pastatų problemas, kad kaimo gyventojai gautų kvalifikuotą ugniagesių pagalbą. Viliamasi, kad politikai, skirstydami biudžeto pinigus, į tai atsižvelgs.
„Ne viena mašina darbui pritaikyta pačių ugniagesių, kurie patys jas ir remontuoja, pastangomis, – pasakojo jis. – Štai ir Valuose: gavom, kaip sakoma, automobilį „iš patvorio“, buvo tik važiuoklė. Ugniagesiai įstatė siurblį, patys viską pasigamino.“ Beje, seniausias tarnybos parke naudojamas automobilis pagamintas 1965 metais, su juo dirba Šešuolių komanda.
Pasveikino
Kai kuriems posėdžio dalyviams šis penktadienis buvo ir itin šventinė diena. Valų bendruomenės namuose pasveikinti du tarybos nariai – 28 gimtadienį švenčianti Jurgita Vijūnė ir 60-mečio jubiliejų minintis Romas Pivoras. Jie apdovanoti rožių puokštėmis, kolegos sudainavo „Ilgiausių metų“.
Linkėjimų išsakyta ir viešint pas ugniagesius. Pasveikintas D. Vyšniauskas, Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas pradėjęs eiti vos prieš savaitę. Taip pat pasveikintas R. Lukošius, kuriam dabartinės – rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo – pareigos irgi naujos.
