Politikai aplankė kalvotąją Želvą

Ra­jo­no ta­ry­bos na­riai, sa­vi­val­dy­bės sky­rių ve­dė­jai, se­niū­nai pra­ėju­sią sa­vai­tę su­gu­žė­jo į Žel­vą. Čia vy­ko iš­va­žiuo­ja­ma­sis ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dis. Ke­liau­jant po ra­jo­no gy­ven­vie­tes sie­kia­ma kuo la­biau įsi­gi­lin­ti į kai­mo žmo­nių pro­ble­mas. Tie­sa, Žel­vo­je bė­dų ras­ta ne tiek ir daug.

Autorės nuotr. Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai Želvoje.

Žel­vos se­niū­nas Kęs­tu­tis Mi­ka­la­jū­nas, ves­da­mas sve­čius po mies­te­lį, juo­kau­ja, kad da­bar jie tu­ri nau­ją įžy­my­bę – šim­tus tūks­tan­čių kai­na­vu­sią, bet la­bai ne­pa­to­gią ir ne­rei­ka­lin­gą žie­di­nę san­kry­žą. Tai – ta­ry­tum pa­min­klas val­džios ne­ūkiš­ku­mui…

Ta­čiau ne­ma­žai se­niū­ni­jo­je ir tik­rų is­to­ri­nių pa­min­klų. Vie­nas to­kių – re­zis­ten­ci­jos au­kų iš­nie­ki­ni­mo vie­to­je pa­sta­ty­tas, kaip tei­gia­ma, vie­nin­te­lis toks Lie­tu­vo­je – gu­lin­tis kry­žius. Ant jo – 75 apy­lin­kė­se nu­kau­tų par­ti­za­nų pa­var­dės ar sla­py­var­džiai.

Ne­ per­ to­liau­siai – pa­min­klas pir­ma­jai 1914 me­tais sta­ty­tai Žel­vos pra­di­nei mo­kyk­lai at­min­ti. Mies­te­lio cen­tre – skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja čia 1926 m. gi­mu­sio gar­saus Žel­vos kraš­tie­čio – No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­to Aaro­no Klu­go gar­bei…

Gau­siam į Žel­vą at­vy­ku­sių sve­čių bū­riui pa­sa­ko­ta ne tik apie is­to­ri­ją, bet ir nū­die­nos ak­tu­a­li­jas. Au­to­bu­sui su­sto­jus To­lu­čiuo­se vi­sus pa­si­ti­ko šios ben­druo­me­nės na­riai. Ben­druo­me­nės na­mai šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­mi, tad bė­dos iš­dės­ty­tos tie­siog kie­me po at­vi­ru dan­gu­mi.

Bė­dos – ke­liai

To­lu­tiš­kių var­du kal­bė­ju­si ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Aud­ro­nė Stan­ke­vi­čie­nė pa­ste­bė­jo, kad to­kio gau­saus ra­jo­no va­do­vų bū­rio sve­čiuo­se čia tik­rai dar nie­ka­da nė­ra bu­vę.

Pir­mi­nin­kė pa­si­džiau­gė šio kai­mo žmo­nių dar­bais ir iš­dės­tė bė­das: pra­šė pa­lik­ti no­ri­mą už­da­ry­ti mies­te­lio bib­lio­te­ką ir ras­ti ga­li­my­bę, kad į To­lu­čius bent kar­tą per sa­vai­tę už­suk­tų marš­ru­ti­nis au­to­bu­sas. Dar vie­nas skau­du­lys – ap­gai­lė­ti­nos būk­lės ke­lias nuo Uk­mer­gės link Žel­vos. Žmo­nės taip pat no­rė­tų, kad jų kai­mas bū­tų ap­švies­tas ir iš­ka­bin­ti gat­vių pa­va­di­ni­mai.

Už­fik­sa­vus vi­sus šiuos nu­si­skun­di­mus po­sė­džiau­to­jai tę­sė ke­lio­nę po se­niū­ni­ją.

Lyg tik­ras gi­das se­niū­nas K. Mi­ka­la­jū­nas pa­sa­ko­jo apie pra­va­žiuo­ja­mas apy­lin­kes, gy­ven­to­jus, jų ūkius. Žel­vos se­niū­ni­jo­je su­skai­čiuo­ja­mi net 78 kai­mai, o vie­to­vės to­kios kal­vo­tos, kad ne­ras­tum net ke­lių ki­lo­met­rų ly­gu­mų.

Džiau­gė­si, kad į ben­druo­me­nės veik­lą ak­ty­viai įsi­lie­ja so­dy­bas čia per­kan­tys vil­nie­čiai. Tuo tar­pu tarp vie­ti­nių gy­ven­to­jų – ne­ma­žai ūki­nin­kų. Ka­dan­gi že­mės Žel­vo­je kal­vo­tos ir la­bai ne­der­lin­gos, dau­gu­ma ūki­nin­kų čia ja­vų ne­au­gi­na, o už­lei­džia jas ga­nyk­loms ir ver­čia­si pie­ni­nin­kys­te.

Trum­pam stab­tel­ta pas vie­ną pie­ni­nin­kų – Vi­ta­li­jų Pet­riūkš­tį, su žmo­na ūki­nin­kau­jan­tį Le­li­ko­nių kai­me.

Ap­lan­kė žir­gy­ną

Tik­ra lie­tu­viš­ka eg­zo­ti­ka – dar vie­no ūki­nin­ko, šį kraš­tą gar­si­nan­čio žir­gi­nin­ko, Ka­zio Tro­tos ūkis.

K. Tro­ta – ne tik ūki­nin­kas, bet ir dės­ty­to­jas, ži­nių vai­kus mo­kan­tis Alan­tos tech­no­lo­gi­jos ir ver­slo mo­kyk­lo­je.

Ar­kliams šis žmo­gus ati­da­vė vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą. Da­bar tai – Tro­tų šei­mos, jo sū­nų ver­slas.

Dės­ty­to­jau­jan­tis ūki­nin­kas ap­ro­dė iš­vy­kos da­ly­viams tris ga­nyk­lo­se lai­ko­mų ak­lių ban­das. Pir­mo­ji – Lie­tu­vos sun­kie­ji, ku­rių pa­skir­tis lie­tu­viams ne­la­bai pri­im­ti­na – tai mė­sai į už­sie­nį eks­por­tuo­ja­mi ar­kliai. Jų iš­lai­ky­mas – la­bai pa­pras­tas, na­tū­ra­lus ir pi­gus – te­rei­kia šie­no, kie­tos žo­lės bei at­vi­ra­me tel­ki­ny­je esan­čio van­dens. Žie­mo­ja šie tvir­ti ar­kliai po at­vi­ru dan­gu­mi.

Ki­ta ban­da – že­mai­tu­kų veis­lės ar­kliai. Tie­sa, nors ir kvie­čia­mi bei šei­mi­nin­ko vi­lio­ja­mi, že­mai­tu­kai Uk­mer­gės po­li­ti­kams ne­pa­si­ro­dė. Už­tat tre­čio­ji ban­da – Ame­ri­kos ris­tū­nai jau­kiai pri­si­lei­do kiek­vie­ną ir sa­vo švel­nio­mis lū­po­mis sie­kė da­li­na­mos duo­nos. No­rin­tie­ji eik­lius drau­giš­kus gra­žuo­lius tapš­no­jo ir su jais fo­to­gra­fa­vo­si.

Gy­ve­na ir Sei­mo na­rys

Ki­ta sto­te­lė Žel­vos se­niū­ni­jo­je – Lau­mė­nų ben­druo­me­nės na­mai. Ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Ni­jo­lė Ver­nic­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad kai­mas nyks­ta – da­bar ja­me vos dau­giau nei 80 žmo­nių, o prieš de­šimt­me­tį gy­ve­no 126.

Vie­nas so­li­džiau­sių pas­ta­rų­jų me­tų fi­nan­si­nių in­dė­lių į mies­te­lį – 430 tūks­tan­čių li­tų at­siėjęs van­dens va­ly­mo įren­gi­nių pro­jek­tas. Už ben­dra­dar­bia­vi­mą pir­mi­nin­kė nuo­šir­džiai dė­ko­jo se­niū­nui.

Vie­na šio mies­te­lio bė­dų – re­a­li bū­ti­ny­bė su­jung­ti po vie­nu sto­gu du pa­sta­tus – kul­tū­ros na­mus ir bib­lio­te­ką. Ta­čiau kaip tai pa­da­ry­ti, kol kas ne­nu­tar­ta, mat abu pa­sta­tai ne­di­de­li – vie­no at­si­sa­kius tek­tų ar­ba la­bai spaus­tis, ar­ba gal­vo­ti apie prie­sta­to sta­ty­bą.

Ki­tos Lau­mė­nuo­se iš­sa­ky­tos bė­dos – šer­nų ata­kos. Šių gy­vū­nų su­skai­čiuota dau­giau kaip pus­šim­tis. Taip pat pa­si­ges­ta marš­ru­ti­nio au­to­bu­so: da­bar ne­va­žiuo­ja nė vie­nas. Pa­gei­dau­ta ir ap­švie­ti­mo.

Val­džios pra­šy­ta iš­as­fal­tuo­ti ne­di­de­lį li­ku­sį žvyr­ke­lio ruo­žą nuo Lau­mė­nų link Pus­nės. Vėl pri­min­ta ap­gai­lė­ti­na ke­lio nuo Uk­mer­gės link Žel­vos būk­lė.

Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo ir šia­me kai­me ūkį tu­rin­tis Sei­mo na­rys Arū­nas Du­dė­nas. Jis vi­siems per­da­vė pas­ku­ti­nes Sei­mo nau­jie­nas apie ke­lius – Ke­lių di­rek­ci­jo­je esą ve­da­mos in­ten­sy­vios de­ry­bos dėl fi­nan­sa­vi­mo. Pa­ža­dė­ta, kad ke­lias nuo Uk­mer­gės lin­k Žel­vos – pri­ori­te­ti­nis.

Įsi­kurs ir am­bu­la­to­ri­ja

Tre­čio­ji iš­vy­ko­je ap­lan­ky­ta gy­ven­vie­tė – pats se­niū­ni­jos cen­tras Žel­va. Čia vi­si už­su­ko į Sme­to­nos lai­kus me­nan­čią mo­kyk­lą. Iš­sa­miai apie ją pa­pa­sa­ko­jo Žel­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Vi­das Ta­vo­ras.

No­rin­tie­ji ap­žiū­rė­jo Žel­vos se­ne­lių na­mus. Kol vyks­ta nau­jo pa­sta­to sta­ty­bos, jie lai­ki­nai įsi­kū­rė Para­pi­jos na­muo­se.

Se­niū­nas K. Mi­ka­la­jū­nas pa­ly­dė­jo per mies­te­lį, at­kreip­da­mas dė­me­sį ir į skau­du­lius – ne­nau­do­ja­mus, ap­leis­tus, ta­čiau se­niū­ni­jos lė­šo­mis bent jau sau­giai ap­tver­tus sta­ti­nius.

Už­tat pa­ti se­niū­ni­jos šir­dis – ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas – tik­ras pa­si­di­džia­vi­mas. Pa­sak se­niū­no, į jo re­konst­ruk­ci­ją įvai­rių fon­dų ir pro­jek­tų lė­šo­mis jau in­ves­tuo­ta dau­giau kaip 800 000 li­tų. Da­bar lau­kia dar vie­na re­konst­ruk­ci­ja – am­bu­la­to­ri­jos įren­gi­mas. Tuo­met jau po vie­nu sto­gu bus til­pę vi­sos svar­biau­sios mies­te­lio įstai­gos.

Tik dvi va­gys­tės

Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se Žel­va apie 1500 me­tus pir­mą kar­tą pa­mi­nė­ta Pa­žel­vių var­du. Čia sto­vė­jo dva­ras, vė­liau kū­rė­si pats mies­te­lis. O prieš­ka­riu tai bu­vo Uk­mer­gės ap­skri­ties Žel­vos vals­čius, ku­rį su­da­rė net 12 se­niū­ni­jų. Žel­vo­je prieš ka­rą gy­ve­no per 1000 žmo­nių. Dau­gu­ma – žy­dai.

Da­bar vi­so­je se­niū­ni­jo­je re­gist­ruo­ta vos 1380 gy­ven­to­jų… Ne­pai­sant to, kad so­dy­bos tuš­tė­ja, se­niū­nas mies­te­lio pa­veiks­lo pil­kai ne­pie­šia. Džiau­gia­si darbš­čiais ir kū­ry­bin­gais žmo­nė­mis, tvir­ti­na, kad dar­bą tu­ri vi­si, ku­rie to no­ri.

La­bai keis­tai ne­įpras­ta Žel­vo­je sta­tis­ti­ka – so­cia­li­nių pa­šal­pų pra­šan­čių­jų čia, skir­tin­gai nei ki­tur Lie­tu­vo­je, per tre­jus me­tus su­ma­žė­jo dvi­gu­bai.

Žel­viš­kių pla­nai – am­bi­cin­gi: pla­nuo­ja­ma įsi­reng­ti uni­ver­sa­lią spor­to sa­lę.

Ne­lie­tu­viš­kai op­ti­mis­ti­nė ir pa­si­sa­kiu­sio po­li­ci­jos įga­lio­ti­nio ata­skai­ta: nuo šių me­tų pra­džios už­re­gist­ruo­ta vos 11 nu­si­kal­ti­mų, iš ku­rių 9 – iš­aiš­kin­ti. Nuo me­tų pra­džios įvyk­dy­tos dvi va­gys­tės…

Pa­dė­kos ir svei­ki­ni­mai

La­bai slo­gių pro­ble­mų ra­jo­no va­do­vams Žel­vo­je ne­iš­sa­kė ir ben­druo­me­nės na­riai: vėl mi­nė­jo ke­lius, o me­no va­do­vas Juo­zas Va­si­liaus­kas pa­gei­da­vo di­des­nį dė­me­sį skir­ti sa­vi­veik­li­nin­kams – nau­jai su­bur­tas ko­lek­ty­vas jau gar­si­na kraš­tą ne tik ra­jo­ne, bet ir res­pub­li­ko­je – lė­šų rei­kia mu­zi­kan­tų ke­lio­nėms į ren­gi­nius.

Daug gra­žių žo­džių su­si­ti­ki­me iš­sa­kė bu­vu­si ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Mon­ke­vi­čie­nė. Ji džiau­gė­si glau­džiu ben­dra­dar­bia­vi­mu tarp ben­druo­me­nės ir se­niū­ni­jos, ak­cen­ta­vo, kad tik dar­niai dir­bant ga­li­ma daug nu­veik­ti.

Ra­jo­no me­rą Vy­dą Pa­knį, kaip žel­viš­kį, kraš­tie­tį, ra­gi­no ir sto­jus prie ra­jo­no vai­ro sa­vo gim­ti­nės ir jos žmo­nių ne­pa­mirš­ti.

Su­si­ti­ki­mas bai­gė­si svei­ki­ni­mais: ko­le­gos se­niū­nai ju­bi­lie­jaus pro­ga pa­svei­ki­no ne­nuils­tan­tį Žel­vos se­niū­ną Kęs­tu­tį Mi­ka­la­jū­ną.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Politikai pozavo žirgyne.

Į susitikimą su valdžia susirinko želviškiai.