Rajono tarybos nariai, savivaldybės skyrių vedėjai, seniūnai praėjusią savaitę sugužėjo į Želvą. Čia vyko išvažiuojamasis rajono tarybos posėdis. Keliaujant po rajono gyvenvietes siekiama kuo labiau įsigilinti į kaimo žmonių problemas. Tiesa, Želvoje bėdų rasta ne tiek ir daug.
Autorės nuotr. Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai Želvoje.
Želvos seniūnas Kęstutis Mikalajūnas, vesdamas svečius po miestelį, juokauja, kad dabar jie turi naują įžymybę – šimtus tūkstančių kainavusią, bet labai nepatogią ir nereikalingą žiedinę sankryžą. Tai – tarytum paminklas valdžios neūkiškumui…
Tačiau nemažai seniūnijoje ir tikrų istorinių paminklų. Vienas tokių – rezistencijos aukų išniekinimo vietoje pastatytas, kaip teigiama, vienintelis toks Lietuvoje – gulintis kryžius. Ant jo – 75 apylinkėse nukautų partizanų pavardės ar slapyvardžiai.
Ne per toliausiai – paminklas pirmajai 1914 metais statytai Želvos pradinei mokyklai atminti. Miestelio centre – skulptūrinė kompozicija čia 1926 m. gimusio garsaus Želvos kraštiečio – Nobelio premijos laureato Aarono Klugo garbei…
Gausiam į Želvą atvykusių svečių būriui pasakota ne tik apie istoriją, bet ir nūdienos aktualijas. Autobusui sustojus Tolučiuose visus pasitiko šios bendruomenės nariai. Bendruomenės namai šiuo metu remontuojami, tad bėdos išdėstytos tiesiog kieme po atviru dangumi.
Bėdos – keliai
Tolutiškių vardu kalbėjusi bendruomenės pirmininkė Audronė Stankevičienė pastebėjo, kad tokio gausaus rajono vadovų būrio svečiuose čia tikrai dar niekada nėra buvę.
Pirmininkė pasidžiaugė šio kaimo žmonių darbais ir išdėstė bėdas: prašė palikti norimą uždaryti miestelio biblioteką ir rasti galimybę, kad į Tolučius bent kartą per savaitę užsuktų maršrutinis autobusas. Dar vienas skaudulys – apgailėtinos būklės kelias nuo Ukmergės link Želvos. Žmonės taip pat norėtų, kad jų kaimas būtų apšviestas ir iškabinti gatvių pavadinimai.
Užfiksavus visus šiuos nusiskundimus posėdžiautojai tęsė kelionę po seniūniją.
Lyg tikras gidas seniūnas K. Mikalajūnas pasakojo apie pravažiuojamas apylinkes, gyventojus, jų ūkius. Želvos seniūnijoje suskaičiuojami net 78 kaimai, o vietovės tokios kalvotos, kad nerastum net kelių kilometrų lygumų.
Džiaugėsi, kad į bendruomenės veiklą aktyviai įsilieja sodybas čia perkantys vilniečiai. Tuo tarpu tarp vietinių gyventojų – nemažai ūkininkų. Kadangi žemės Želvoje kalvotos ir labai nederlingos, dauguma ūkininkų čia javų neaugina, o užleidžia jas ganykloms ir verčiasi pienininkyste.
Trumpam stabtelta pas vieną pienininkų – Vitalijų Petriūkštį, su žmona ūkininkaujantį Lelikonių kaime.
Aplankė žirgyną
Tikra lietuviška egzotika – dar vieno ūkininko, šį kraštą garsinančio žirgininko, Kazio Trotos ūkis.
K. Trota – ne tik ūkininkas, bet ir dėstytojas, žinių vaikus mokantis Alantos technologijos ir verslo mokykloje.
Arkliams šis žmogus atidavė visą savo gyvenimą. Dabar tai – Trotų šeimos, jo sūnų verslas.
Dėstytojaujantis ūkininkas aprodė išvykos dalyviams tris ganyklose laikomų aklių bandas. Pirmoji – Lietuvos sunkieji, kurių paskirtis lietuviams nelabai priimtina – tai mėsai į užsienį eksportuojami arkliai. Jų išlaikymas – labai paprastas, natūralus ir pigus – tereikia šieno, kietos žolės bei atvirame telkinyje esančio vandens. Žiemoja šie tvirti arkliai po atviru dangumi.
Kita banda – žemaitukų veislės arkliai. Tiesa, nors ir kviečiami bei šeimininko viliojami, žemaitukai Ukmergės politikams nepasirodė. Užtat trečioji banda – Amerikos ristūnai jaukiai prisileido kiekvieną ir savo švelniomis lūpomis siekė dalinamos duonos. Norintieji eiklius draugiškus gražuolius tapšnojo ir su jais fotografavosi.
Gyvena ir Seimo narys
Kita stotelė Želvos seniūnijoje – Laumėnų bendruomenės namai. Bendruomenės pirmininkė Nijolė Vernickienė apgailestavo, kad kaimas nyksta – dabar jame vos daugiau nei 80 žmonių, o prieš dešimtmetį gyveno 126.
Vienas solidžiausių pastarųjų metų finansinių indėlių į miestelį – 430 tūkstančių litų atsiėjęs vandens valymo įrenginių projektas. Už bendradarbiavimą pirmininkė nuoširdžiai dėkojo seniūnui.
Viena šio miestelio bėdų – reali būtinybė sujungti po vienu stogu du pastatus – kultūros namus ir biblioteką. Tačiau kaip tai padaryti, kol kas nenutarta, mat abu pastatai nedideli – vieno atsisakius tektų arba labai spaustis, arba galvoti apie priestato statybą.
Kitos Laumėnuose išsakytos bėdos – šernų atakos. Šių gyvūnų suskaičiuota daugiau kaip pusšimtis. Taip pat pasigesta maršrutinio autobuso: dabar nevažiuoja nė vienas. Pageidauta ir apšvietimo.
Valdžios prašyta išasfaltuoti nedidelį likusį žvyrkelio ruožą nuo Laumėnų link Pusnės. Vėl priminta apgailėtina kelio nuo Ukmergės link Želvos būklė.
Susitikime dalyvavo ir šiame kaime ūkį turintis Seimo narys Arūnas Dudėnas. Jis visiems perdavė paskutines Seimo naujienas apie kelius – Kelių direkcijoje esą vedamos intensyvios derybos dėl finansavimo. Pažadėta, kad kelias nuo Ukmergės link Želvos – prioritetinis.
Įsikurs ir ambulatorija
Trečioji išvykoje aplankyta gyvenvietė – pats seniūnijos centras Želva. Čia visi užsuko į Smetonos laikus menančią mokyklą. Išsamiai apie ją papasakojo Želvos vidurinės mokyklos direktorius Vidas Tavoras.
Norintieji apžiūrėjo Želvos senelių namus. Kol vyksta naujo pastato statybos, jie laikinai įsikūrė Parapijos namuose.
Seniūnas K. Mikalajūnas palydėjo per miestelį, atkreipdamas dėmesį ir į skaudulius – nenaudojamus, apleistus, tačiau seniūnijos lėšomis bent jau saugiai aptvertus statinius.
Užtat pati seniūnijos širdis – administracijos pastatas – tikras pasididžiavimas. Pasak seniūno, į jo rekonstrukciją įvairių fondų ir projektų lėšomis jau investuota daugiau kaip 800 000 litų. Dabar laukia dar viena rekonstrukcija – ambulatorijos įrengimas. Tuomet jau po vienu stogu bus tilpę visos svarbiausios miestelio įstaigos.
Tik dvi vagystės
Istoriniuose šaltiniuose Želva apie 1500 metus pirmą kartą paminėta Paželvių vardu. Čia stovėjo dvaras, vėliau kūrėsi pats miestelis. O prieškariu tai buvo Ukmergės apskrities Želvos valsčius, kurį sudarė net 12 seniūnijų. Želvoje prieš karą gyveno per 1000 žmonių. Dauguma – žydai.
Dabar visoje seniūnijoje registruota vos 1380 gyventojų… Nepaisant to, kad sodybos tuštėja, seniūnas miestelio paveikslo pilkai nepiešia. Džiaugiasi darbščiais ir kūrybingais žmonėmis, tvirtina, kad darbą turi visi, kurie to nori.
Labai keistai neįprasta Želvoje statistika – socialinių pašalpų prašančiųjų čia, skirtingai nei kitur Lietuvoje, per trejus metus sumažėjo dvigubai.
Želviškių planai – ambicingi: planuojama įsirengti universalią sporto salę.
Nelietuviškai optimistinė ir pasisakiusio policijos įgaliotinio ataskaita: nuo šių metų pradžios užregistruota vos 11 nusikaltimų, iš kurių 9 – išaiškinti. Nuo metų pradžios įvykdytos dvi vagystės…
Padėkos ir sveikinimai
Labai slogių problemų rajono vadovams Želvoje neišsakė ir bendruomenės nariai: vėl minėjo kelius, o meno vadovas Juozas Vasiliauskas pageidavo didesnį dėmesį skirti saviveiklininkams – naujai suburtas kolektyvas jau garsina kraštą ne tik rajone, bet ir respublikoje – lėšų reikia muzikantų kelionėms į renginius.
Daug gražių žodžių susitikime išsakė buvusi bendruomenės pirmininkė Lina Monkevičienė. Ji džiaugėsi glaudžiu bendradarbiavimu tarp bendruomenės ir seniūnijos, akcentavo, kad tik darniai dirbant galima daug nuveikti.
Rajono merą Vydą Paknį, kaip želviškį, kraštietį, ragino ir stojus prie rajono vairo savo gimtinės ir jos žmonių nepamiršti.
Susitikimas baigėsi sveikinimais: kolegos seniūnai jubiliejaus proga pasveikino nenuilstantį Želvos seniūną Kęstutį Mikalajūną.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ
Politikai pozavo žirgyne.
Į susitikimą su valdžia susirinko želviškiai.