Šiandienos šilumos ūkis susiduria su didžiuliais iššūkiais, kaip dujų, biokuro, elektros energijos kainų ženklus didėjimas, ir tuo pačiu ieško būdų, kaip suvaldyti situaciją.
Ypatingą šiųmetį laikotarpį apžvelgia UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys.
Kalbėdamas apie situaciją rajone UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius vertina tiek įtaką įmonės veiklai darančias išorines aplinkybes, tiek problemos sprendimo būdus. Įmonė, susidurdama su drastiškais kainų šuoliais rinkoje, numato keisti kuro, naudojamo šilumai gaminti, struktūrą, vykdant investicijas į gamtinių dujų deginimą mažinančius projektus.
Kainų šuoliai
Jau metai, kai žymiai kyla dujų, biokuro, elektros energijos kainos biržose.
Jei 2019 ir 2020 metais įmonės įsigyjamų gamtinių dujų kaina buvo nors ir kintanti, tačiau stabiliai žema, tai 2021 metais ji ėmė drastiškai didėti. 2019 ir 2020 metais kaina svyravo 7–25 Eur/MWh ribose. 2021 metų gegužę prasidėjo kilimas, rugpjūtį kaina jau siekė 36,6 Eur/MWh, o metų pabaigoje – beveik 96 Eur/MWh. Šiemet šis augimas nesustojo – liepą dujų kaina siekė kone 170 Eur/MWh, o rugpjūtį ji perkopė 250 Eur/MWh. Tai reiškia, kad ji išaugo 35 kartus.
V.Paknys atkreipė dėmesį, kad įsigyjant dujas, jų kaina susieta su gamtinių dujų biržos GET Baltic kainomis.
Prognozuojama, kad šių metų ketvirtą ketvirtį elektros energija įmonei kainuos apie 0,55 Eur/kWh. Lyginant su 2019 m., ji išaugo 14 kartų.
Keitėsi ir biokuro, kuris įsigyjamas „Baltpool“ biržoje, kaina. 2020 metais ji buvo 13,9 Eur/MWh, 2021 metais – 11,09 Eur/ MWh. 2021 metais kaina išaugo iki 17,79 Eur/MWh, o šiemet rugpjūtį – net iki 44,43 Eur/ MWh. Padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais, yra 46 proc. Tačiau prognozės dar liūdnesnės – paskutinį šių metų ketvirtį biokuro kaina gali siekti ir 65 Eur/MWh. Lyginant su pernai metais, ši kaina būtų išaugusi 3,6 karto.
Prognozuojama šilumos kaina
Pasaulinis energetinių išteklių kainų augimas turi įtakos ir šilumos kainos dinamikai Ukmergėje. Nuo metų pradžios iki rugpjūčio šilumos kaina be PVM Ukmergėje svyravo 10–11,8 ct/kWh ribose. Rugsėjį ji pakilo iki 15,46 ct/kWh. Įmonės vadovas pasidalijo prognoze, kad spalį numatomas kainos augimas iki 19,78 ct/kWh.
V.Paknys paaiškino, kad UAB „Ukmergės šiluma“ naudojamo kuro struktūroje didžiąją dalį, t. y 70 proc., sudaro biokuras, o gamtinės dujos – 30 proc. Nors gamtinių dujų kiekis ir mažesnis, nei biokuras, tačiau, esant ypatingai aukštoms dujų kainoms, tai daro lemiamą įtaką ir galutinei šilumos kainai.
2022–2023 metų šildymo sezono metu naudojamo kuro struktūrą numatoma keisti, ją papildant skystu kuru – žymėtu dyzelinu. Tokiu atveju gamtinių dujų suvartojimą planuojama sumažinti iki 10–12 proc. Šis sprendimas leis stabilizuoti šilumos kainą.
Išlaidų už šildymą kompensacijų pokyčiai
Įmonės direktorius priminė, kad vartotojai už šilumos energiją ir karštą vandenį gali gauti kompensacijas ir pristatė su jomis susijusius pokyčius.
Nuo 2019 metų centrinio šildymo buitinių vartotojų skaičius keitėsi nežymiai – padaugėjo trisdešimčia. Šiuo metu įmonė aptarnauja 7 184 buitinius vartotojus. O kompensacijų prašančių asmenų skaičius augo ženkliau. Jei 2019 metais jų buvo 1 870 ir sudarė 26 proc. nuo bendro vartotojų skaičiaus, tai pernai pirmąjį pusmetį jų skaičius siekė 2 672 ir sudarė 37 proc. nuo bendro vartotojų skaičiaus. Skaičiuojama, kad 2022–2023 metų šildymo sezoną šis skaičius augs iki 3 560, o dalis nuo bendro vartotojų skaičiaus – iki 50 proc. Tai reiškia, kad kompensacijas gauti pretenduotų kas antras centrinio šildymo vartotojas.
2019 metais mokesčių už šildymą ir karštą vandenį buvo priskaičiuota per 3 mln. 348 tūkst. Eur, o kompensacijų išmokėta per 203 tūkst. Eur, kurios sudarė 6 proc. nuo bendros sumos. Pernai mokesčiai siekė 3 mln. 364,8 tūkst. Eur, o kompensacijos viršijo 607,4 tūkst. Eur, sudarydamos 18 proc. nuo bendros sumos. Tad jau pernai išmokėtų kompensacijų suma nuo bendros priskaitomos sumos procentais išaugo 3 kartus. Prognozuojama, kad 2022–2023 metų šildymo sezoną už pateiktą šilumos energiją bus priskaičiuota per 8 mln. 622,3 tūkst. suma, tačiau net 28 proc. jos galimai teks kompensuoti, išmokant beveik 2 mln. 426,7 Eur.
Įmonė patikina, kad gyventojai, kurie gauna kompensacijas, kiek mokėjo, tiek ir mokės, kadangi jie neturi mokėti daugiau nei 10 proc. nuo likusių pajamų, atėmus Valstybės remiamas pajamas. Formulė sukonstruota taip, kad augant šilumos kainai, didėja kompensacijos suma, bet ne gyventojo išlaidos. Priėmus nutarimą nuo šių metų birželio 1 d. padidinti Valstybės remiamas pajamas, bus kompensuojama dar didesnė dalis išlaidų, o kompensacijas gaus daugiau gyventojų. Skiriant kompensacijas gyventojų turimas turtas nėra vertinamas.
Įmonės duomenimis, gyventojai aktyviai teikia prašymus savivaldybei gauti kompensacijas šildymui.
Gamtinių dujų naudojimą mažinantys projektai
Nors dėl sudėtingo laikotarpio numatomas dalies įmonės investicinių projektų „užšaldymas“, tačiau projektams, mažinantiems gamtinių dujų naudojimą, „uždegama žalia šviesa“.
Įmonės aptarnaujama teritorija Ukmergės mieste suskirstyta į zonas. Numatoma, kad, sujungus RK-3 ir RK-4 zonas, gamtinių dujų deginimas sumažėtų apie 2 550 MWh ir padidėtų šilumos tiekimo patikimumas. Sujungimo trasai reikia 330 tūkst. Eur investicijos, neskaitant PVM.
RK-2 zonos aptarnavimui galvojama įrengti 3 MW galios kompresorinį šilumos siurblį. Tai patenkintų daugiau nei 90 proc. RK-2 poreikio ir leistų sumažinti gamtinių dujų deginimą apie 11 800 MWh. Reikalinga investicija – 4 mln. 300 tūkst. Eur (be PVM).
Planuojama Šventupės katilinės rekonstrukcija, įdiegiant 25 kW galios šilumos siurblius (2 vnt.). UAB „Ukmergės šiluma“ tam reikalinga 71 tūkst. Eur (be PVM) investicija, kuriai galima gauti subsidiją. Įdiegus siurblį gamtinių dujų deginimas sumažėtų 340 MWh.
Augant elektros energijos kainai, siekiant įgyvendinti pastaruosius du projektus, numatoma lygiagrečiai vystyti ir saulės elektrinių statybą.
Nors artimiausiu laikotarpiu paminėti projektai ženklios įtakos įmonės šilumos kainai neturės, tačiau ilguoju laikotarpiu leis mažinti šilumos kainą bei prisidės prie gamtos taršos mažinimo.
