Policijos pareigūnų darbą stebėjo žurnalistai

Gir­tau­jan­tys gy­ven­to­jai, ag­re­sy­vūs ne­pil­na­me­čiai, ne­sio­rien­tuo­jan­tys pra­ei­viai ir pri­čiup­ti pa­žei­dė­jai… To­kią po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų dar­bo kas­die­ny­bę iš ar­ti ga­lė­jo ste­bė­ti ra­jo­no ži­niask­lai­dos at­sto­vai.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Daivos Zimblienės nuotr. Vil­niaus gat­vė­je pa­ste­bė­tam pa­žei­dė­jui te­ko ke­liau­ti į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Ge­riau su­si­pa­žin­ti su po­li­ci­jos dar­bu žur­na­lis­tai bu­vo pa­kvies­ti ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą. Iš­vy­kę ke­liais skir­tin­gais eki­pa­žais, jie ta­po in­ci­den­tų ke­liuo­se, gin­čų šei­mo­se liu­di­nin­kais, din­gu­sios mo­ters pa­ieš­kos da­ly­viais.

Vie­ni iš tą va­ka­rą ra­jo­ne pa­tru­lia­vu­sių pa­rei­gū­nų – po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus pre­ven­ci­jos po­sky­rio ty­rė­jas Ro­lan­das But­kus bei pa­tru­lis Ed­ga­ras Rin­ke­vi­čius. „Tu­rė­tų bū­ti ra­mu – juk dar ne pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­na. Tuo­met tai pa­ma­ty­tu­mėt fes­ti­va­lių“, – jų pa­svars­ty­mai tols­tant nuo ko­mi­sa­ria­to kie­mo „nuo­ty­kių“ ne­ža­dė­jo. Ta­čiau šio­kių to­kių ne­ti­kė­tu­mų tik­rai už­te­ko.

Na­mo ne­be­pa­rė­jo

Pir­ma­sis pa­žei­dė­jas apie pu­sę sep­tin­tos va­ka­ro bu­vo pa­ste­bė­tas Vil­niaus gat­vė­je, ne­to­li „Drau­gys­tės“ au­to­bu­sų sto­te­lės. Lė­tai svir­du­liavęs vy­riš­kis pa­si­rin­ko ne pa­tį sau­giau­sią marš­ru­tą – no­rė­jo per­ei­ti va­žiuo­ja­mą­ją itin jud­rios gat­vės da­lį. Ran­ko­je ne­šė­si ne­di­du­ką ža­lią li­mo­na­do bu­te­lai­tį.

Pri­ėjus ša­li­gat­vį, ko­jos šei­mi­nin­ko ne­be­iš­lai­kė, ir šis drė­bė­si prie pat su­sto­ju­sio po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lio. Ne­sėk­min­gai ban­dė kel­tis, pa­ma­tęs pa­rei­gū­ną, o gė­ra­lo li­ku­čius, ta­ry­tum nie­ko ne­tu­rė­jęs, svie­dė to­lyn.

Šiaip ne taip pa­sta­ty­tas sun­kiai žo­džius dė­lio­jęs vy­ras pri­sis­ta­tė Al­fu­ku. Va­pė­jo gy­ve­nan­tis čia pat, už pen­kių žings­nių, ir pra­šė leis­ti grįž­ti na­mo.

Ta­čiau iš­si­mie­go­ti jam te­ko ko­mi­sa­ria­te. Spė­jo mig­te­lė­ti dar va­žiuo­da­mas iki jo. Čia at­ke­lia­vo ir bu­te­lai­tis su ne­aiš­kiuo­ju skys­čiu. Al­fu­kui bu­vo nu­sta­ty­tas 2,62 pro­mi­lės gir­tu­mas. Iš­si­blai­vęs su­ži­nos, kuo ga­li baig­tis ban­dy­mas ne­leis­ti­nai per­ei­ti gat­vę ir pa­si­ro­dy­mas ne ko­kios bū­se­nos vie­šo­je vie­to­je…

Areš­ti­nė – į nau­dą

Ki­tas pa­rei­gū­nų pa­tru­lia­vi­mo tiks­las – Gai­liū­nų kai­mas Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jo­je. Čia gy­ve­nan­tis 49-erių Vi­ta­li­jus R. po­li­ci­jos aki­ra­tin pa­puo­lė dėl smul­kaus va­gi­lia­vi­mo. Jis bu­vo in­for­muo­tas apie tai, jog tu­ri pri­sis­ta­ty­ti po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te, nes teks at­bū­ti pen­kio­li­ka areš­to pa­rų.

Ta­čiau vis tik pri­rei­kė ieš­ko­ti be­si­slaps­tan­čio vei­kė­jo. Kaip vė­liau pri­si­pa­žins pats Vi­ta­li­jus – ke­ti­no at­vyk­ti, kai tik iš­si­blai­vys. O tas ne taip jau ir pa­pras­ta…

Dau­gia­bu­tis, ku­ria­me ap­si­sto­jęs ieš­ko­ma­sis, la­biau pri­me­na „vai­duok­lį“ su už­kal­tais lan­gais. Vi­ta­li­jų ran­da­me va­ka­rie­niau­jan­tį pas kai­my­nus. Kom­pa­ni­ja ne­sle­pia sma­giai „be­si­il­sin­ti“, mat bu­te at­lie­ka­mas šioks toks re­mon­tas. Iš tie­sų – pa­gal­bi­nin­ko Vi­ta­li­jaus rū­bai da­žuo­ti.

Vy­ras smar­kiai nu­si­vi­lia, iš­vy­dęs pa­rei­gū­nus ir dėl to, jog teks pa­lik­ti šven­ti­nį sta­lą. Nė ne­ban­do at­si­kal­bi­nė­ti, iš­ves­tas į lau­ką, kaip sto­vi. Ka­dan­gi iš­vyks­ta ne trum­pam, pa­rei­gū­nai iš jo bu­to pa­ima šil­tų dra­bu­žių.

Vi­są ke­lią li­gi ko­mi­sa­ria­to žmo­gus no­riai pa­sa­ko­ja apie sa­vo gy­ve­ni­mą. Po­ri­na apie po­li­ti­ką, eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją. Gai­li, jog iš Lie­tu­vos vi­si bė­ga, o ka­dan­gi pra­gy­ven­ti sun­ku, ten­ka suk­tis ne­gra­žiais bū­dais. „Bet iš žmo­nių ne­va­giu – tik iš par­duo­tu­vių“, – at­vi­ras jis.

Ir vis ne­ga­li at­si­ste­bė­ti ne­ti­kė­tai iš­dy­gu­siais ir jį „su­pa­ka­vu­siais“ pa­rei­gū­nais. Pas­kui gar­siai pa­svars­to, jog gal ir į nau­dą vis­kas. „Nors ne­ger­siu, kol pas jus bū­siu…“ – ne­sle­pia vy­ras. „Atos­to­gų“ areš­ti­nė­je sko­nis jam pa­žįs­ta­mas – pa­si­pa­sa­ko­jo jo­je pra­lei­dęs iš vi­so dau­giau kaip du šim­tus pa­rų. Iš­li­pęs iš ma­ši­nos, pa­ža­da steng­tis ne­be­ger­ti ir lais­vė­je, o at­si­svei­kin­da­mas nuo­šir­džiai nu­si­šyp­so fo­to­gra­fuo­ja­mas.

Įkliu­vo pen­kio­lik­me­tė

Čia pat pa­rei­gū­nai su­ži­no apie in­ci­den­tą prie Pa­ši­lė­je esan­čios ra­jo­no var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo par­duo­tu­vės. Vy­riš­kis pra­ne­ša su­lai­kęs jau­ną mer­gi­ną, ku­ri ap­spar­dė jo au­to­mo­bi­lį.

At­vy­kus į įvy­kio vie­tą pa­pa­sa­ko­ja­ma, kas nu­ti­ko. Prie jau­nos šei­mos, at­va­žia­vu­sios ap­si­pirk­ti, pri­sto­jo gru­pe­lė pa­aug­lių. Jau­nuo­liai, ma­tyt, ne­tu­rė­jo kur iš­lie­ti ener­gi­jos, tad „tai­ki­niu“ pa­si­rin­ko nie­kuo dė­tus vy­rą ir mo­te­rį. Ėmė prie žmo­nių prie­ka­biau­ti, už­kliu­vo au­to­mo­bi­lis, ku­ria­me snau­dė jų ke­tur­me­tis sū­nus. Į trans­por­to prie­mo­nę bu­vo ke­lis sy­kius spir­ta.

Su­si­sie­kus su po­li­ci­ja, ar­šuo­liai iš­si­laks­tė. Ta­čiau vy­ras spė­jo at­im­ti vie­nos iš kom­pa­ni­jos da­ly­vių te­le­fo­ną, tad šio­ji li­ko. Ne­ban­dė bėg­ti ir pa­si­ro­džius po­li­ci­jai.

Mer­gi­na bu­vo nu­vež­ta į ko­mi­sa­ria­tą. Pa­aiš­kė­jo, kad ji – pen­kio­lik­me­tė glo­bos na­mų auk­lė­ti­nė. Al­ko­ho­lio ma­tuok­lis pa­ro­dė, jog pa­aug­lė blai­vi. Vė­liau ji bu­vo nu­vež­ta į li­go­ni­nę, kur at­lik­tas nar­ko­ti­kų tes­tas. Jis taip pat nei­gia­mas. Vis­gi pa­aiš­kė­jo, kad pen­kio­lik­me­tė kaip tik ry­to­jaus die­ną tu­rė­jo iš­vyk­ti į re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­trą gy­dy­tis nuo pri­klau­so­my­bės kvai­ša­lams…

Kai vis­kas bū­na ge­rai…

Pa­tru­liuo­jant pa­ste­bė­tas ne vie­nas dvi­ra­ti­nin­kas, ne­ap­si­vil­kęs lie­me­nės. Už­tat Tau­jė­nuo­se su­tik­tas iš links­my­bių trau­kęs pės­čia­sis švie­tė iš to­lo. Nors ko­jos sun­ko­kos ir kal­ba ne­be to­kia riš­li, žmo­gus ne­pa­mir­šo lie­me­nės su ryš­kiais at­švai­tais.

Autorės nuotr. Į komisariatą atvykęs Vitalijus buvo puikiai nusiteikęs ir prižadėjo nebegerti.

Ša­lia stab­te­lė­jus po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liui, vy­ras kiek pra­blai­vė­ja ir sten­gia­si sto­vė­ti kuo tie­siau. „Vy­rai, vis­kas ge­rai“, – puo­la tei­sin­tis pa­rei­gū­nams, šiems dar ne­spė­jus ko pa­klaus­ti. „Ar par­ei­si? O gal pa­ly­dėt?“ – tei­rau­ja­si pra­ei­vio. „Par­ei­siu, vy­rai, vis­kas ge­rai. Dar va – pas kai­myn­ką už­ei­siu ir par­ei­siu“, – nu­džiun­ga su­lau­kęs dė­me­sio. „Žiū­rėk – ne­su­šalk. Ir ne­už­mik kur par­griu­vęs“, – pa­lin­kė­ję links­mo va­ka­ro, at­si­svei­ki­na pa­rei­gū­nai. „Ne, ne, vy­rai, vis­kas ge­rai…“ – pa­si­tai­sęs ke­pu­rę, at­si­svei­ki­na ir mū­sų he­ro­jus.

Ki­tam links­my­bių va­ka­rė­lio da­ly­viui pa­si­se­kė pras­čiau. Grįž­tant į Uk­mer­gę, ko­le­gos pra­ne­ša apie Vy­tau­to gat­vė­je su­stab­dy­tą ne­blai­vų dvi­ra­ti­nin­ką. Kol pil­do­mas pro­to­ko­las, pa­žei­dė­jas kan­triai lū­ku­riuo­ja po­li­ci­jos au­to­mo­bi­ly­je. „Tai­gi čia Vai­das iš Žei­mių… Ži­no­mas. Gal­vo­jat – eis iki Žei­mių pės­čio­mis? Nu­va­žiuos po­li­ci­ja – ir vėl ant dvi­ra­čio. Teks jį pa­sek­ti“, – ne­sle­pia šyp­se­nos pa­rei­gū­nai…