Sumažinus valstybės biudžeto išlaidas visam viešajam sektoriui, nelengvi metai žadami vidaus reikalų sistemai. Nuogąstaujant dėl tinkamo jos funkcijų vykdymo, suabejota valdžios požiūriu į visuomenės saugumą. Tokių minčių nuskambėjo antradienį vykusiame rajono policijos komisariato ataskaitiniame susirinkime.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Autorės nuotr. Policijos komisariato ataskaitiniame susirinkime dalyvavo įstaigos darbuotojai, svečiai.
Metų pradžioje tradiciškai rengiamame susirinkime dalyvavo įstaigos skyrių vadovai, darbuotojai, svečiai. Juos komisariato viršininkas Rolandas Kiškis informavo apie nusikalstamumo padėtį.
Ukmergės rajone pernai užregistruotos 786 nusikalstamos veikos (2010 m. – 893). Tarp jų – 690 nusikaltimų (792), 96 baudžiamieji nusižengimai (101). Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir pernai, ir užpernai užregistruota po 46.
Pernykščių vagysčių rajone „derlius“ – 376 (2010 m. – 503). Sumažėjo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų – tokių užregistruota 40 (79) bei automobilių vagysčių: pernai pavogti 7, o užpernai – 29 automobiliai.
Tačiau užregistruota daugiau sukčiavimo atvejų – 57 (41) bei nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, – 27 (13).
Pėstieji nesisaugo
2011-ieji laikomi geresniais metais dėl sumažėjusio eismo įvykių skaičiaus. Rajono keliuose ir miesto gatvėse įvyko 180 eismo įvykių (255), iš jų įskaitiniai – 28 (44), kuriuose 3 žmonės žuvo (11), 31 sužeistas (61). Viena iš sumažėjusio avaringumo priežasčių įvardytas papildomas policininkų patruliavimas kaimuose.
Pernai buvo sulaikyti 244 vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones neblaivūs (2010 m. – 249).
Dažniausiomis eismo nelaimių priežastimis pareigūnai vadina netinkamą greitį ir pėsčiųjų neatidumą. Pastarieji, kaip akcentavo susirinkimo dalyviai, turėtų labiau rūpintis savo saugumu, nešioti atšvaitus.
Parems savivaldybė
R. Kiškis taip pat pasakojo apie žmogiškuosius policijos komisariato išteklius ir pristatė veiklos tikslus.
Susirinkime dalyvavęs rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas kalbėjo apie paramą ir bendradarbiavimą. Savivaldybės prašoma prisidėti finansuojant komisariato vykdomas prevencines, eismo saugumo užtikrinimo programas.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos funkcijas pristatė jos pirmininkas Vytautas Lamauskas. Su veiklos rezultatais supažindino Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas Evaldas Pašilis.
Šuniukų neieškos
Mintimis apie miglotas ateities perspektyvas dalijosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas. Anot jo, biudžeto išlaidos valstybinėms institucijoms 4 proc. mažinamos, nepaisant to, jog vidaus sistemoje jau ir taip ne sykį teko smarkiai veržtis diržus.
„Dabartinė politinė valdžia tarp prioritetinių sričių nemato visuomenės saugumo, – mano pareigūnas. – Ji nesidomi, kaip mes tvarkomės, o šitaip taupyti, kaip mes mažinamės, gal ir niekas nemoka.“
Viliamasi, jog sumažintas finansavimas neturės įtakos sunkių, labai sunkių nusikaltimų tyrimų kokybei. „Tačiau kai nėra pavojaus sveikatai, gyvybei… Jeigu dingo šuniukas – neieškosim, arba jeigu vazonas nuo palangės nukrito, nevažiuosim forminti. Toks yra biudžetas, o kiekvienas kilometras kainuoja“, – sakė svečias.
Naikins „šešėlius“
Pasakodamas apie policijos veiklą, jis užsiminė apie prioritetinius uždavinius. Vienas tokių – ekonominių nusikaltimų išaiškinimas. Lietuvoje kriminaliniais nusikaltimais padaroma tik 20 proc. žalos, o 80 proc. – ekonominiais. „Tokius daug sunkiau nagrinėti: jie reikalauja daugiau lėšų, didesnių darbo sąnaudų, o bausmės už juos – švelnesnės. Todėl rimti nusikaltėliai, tai žinodami, eina į pogrindinę ekonomiką“, – sakė K. Lančinskas.
Kalbėdamas apie ekonomikos „šešėlius“, jis minėjo keliasdešimt milijardų siekiančią sumą. Tokia yra valstybei daroma žala, nuo kurios priklauso ir menkesni gyventojų gerovės rodikliai – atlyginimai ir pan.
Trūksta žinių
Pareigūnas taip pat pasakojo apie Vidaus reikalų ministerijos atliktą policijos įvaizdžio tyrimą. Tik 16 proc. šalies gyventojų apie jį sprendžia iš tiesioginio kontakto su pareigūnu. Tačiau daugumos žmonių nuomonę, anot jo, formuoja komercinės televizijos, internetas.
Nedžiugina ir teisiškai neišprususia vadinamos visuomenės žinių stoka. „Žmonės nežino, kas yra įstatymas, Konstitucija, kodėl įstatymų reikia laikytis, – pastebi K. Lančinskas. – Dar mokykloj reikia pradėti nuo teisinio švietimo, jaunuoliams aiškinti, kas yra įstatymų viršenybė.“