Neatsargus ir ne taip suprastas vaiko žodis vienai mamai pridarė tokių bėdų, kokių ji nė nesapnavo. Čia neapsieita ir be daugelio gyvenimus užvaldžiusio feisbuko. Jame vienai ukmergiškei paskelbus apie skriaudžiamus vaikus, niekuo dėtai mamai dėl elgesio su dukra teko aiškintis specialistams.
Į redakciją paskambinusi mama papasakojo apie praėjusią savaitę nutikusią istoriją, kuri rutuliojasi ligi šiol. Mokykloje nukentėjo jos vienuolikmetė dukra – vaikai apsipyko. Namo autobusu važiuojančią nusiminusią verkiančią mergaitę užkalbino nepažįstama moteris.
„Ji mano dukters klausinėjo, kas nutiko, kuo ji vardu, kur gyvena, kur mokosi, – pasakojo pašnekovė. – Dukra jai ir išsipasakojo… Iškamantinėjo nuskriaustą, stresą mokykloje patyrusią mergaitę, o išvada po pokalbio su tokios būsenos vaiku – neva aš jį skriaudžiu namie…“
Nepažįstamoji savo pastebėjimais ir, kaip paaiškės vėliau, kiek skubotomis išvadomis pasidalijo internete, socialiniame tinkle. Mama feisbuku nesinaudoja, tačiau netrukus iš aplinkinių išgirdo apie internete pasklidusią su jos dukra susijusią istoriją.
Su mergaite autobuse bendravusios moters paskyroje buvo pateikta tokia žinutė (kalba netaisyta): „Sutikau verkianti vaika, paklausiau kas yra, sužinojusi problema nuejau i vaikų teises pranesiau… Tikejausi, kad sureaguos… Aš išgirdau tik – Tokiu vaikų yra daug, ir visų nesugaudysim… Bet juk čia yra problema ir ją reikia spresti… Vaikas tikrai yra bėdoje ir nelaimingas… Aš esu šokiruota žmonių ir vaikų teisiu abejingumu… Kas atsakys už tai , kai įvyks nelaimė??? sakys, kad jie nieko nežinojo… Žiauru…“
Rodos, apie mergaitės šeimą neužsiminta. Tačiau nuo to ir prasidėjo visi rūpesčiai.
„Internete buvo daug negražių komentarų, o pas mane lankėsi mokyklos direktorė ir dukters auklėtoja, vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai. Suprantu – jie gavo skundą ir sureagavo. Ir pati vėliau turėjau pas juos nuvykti. Sužinojusi tos moters vardą ir pavardę, lėkiau jos ieškoti į kultūros centrą, mat apsiskelbusi, kad čia dirba. Tačiau paaiškėjo, kad ten tokios nėra“, – pasakojo mama.
„Esu baisiai įžeista, tarsi būčiau kokia nors alkoholikė, bloga mama, monstras. Turėjo viskas likti tarp šeimos ir mokyklos, nes ten nutiko. Kaip turėjau jaustis, atvykus vaiko teisėms? Ir dukra verkė, išsigandusi klausė, ar dabar ją išsiveš iš namų… Ji patyrė didžiulį stresą“, – jaudindamasi pasakojo moteris.
Teigė norinti paviešinti šią jai labai skaudžią situaciją: „Tokiems, kaip ta moteris, negalima kištis į kitas šeimas. Tegul netraumuoja vaikų. Juk galėjo paguosti verkiančią mano dukrą, jeigu jau taip rūpi – nuvykti į mokyklą ir pašnekėti su vadovais. O kaip gali pati spręsti ir meluoti? Kiek man nervų kainavo, kas atlygins moralinę žalą? Be to, neturėjo teisės autobuse tardyti mano dukrą.“
Ukmergiškė svarsto galimybę kreiptis į policiją, mat šis, anot jos, „išpūstas burbulas“ atsirūgo per daug skaudžiai.
Bendravimas su savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus specialistais dar nesibaigė. „Gavom iš piliečio pranešimą, kad vaikas skundėsi dėl incidento mokykloje. Atsižvelgiant į pranešimo turinį, buvo priimtas sprendimas organizuoti pagalbą vaikui“, – tyrimo esmę komentavo skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.
„Pradėję aiškintis situaciją, bendravom ir su mama. Šeimoje pažeidimų nėra nustatyta. Tikrai negalima pasakyti, kad vaikas nemylimas, neprižiūrimas“, – teigė ji. Šioje šeimoje, anot vedėjos, vaiko teisių apsaugos specialistams anksčiau neteko lankytis: „Kadangi incidentas buvo, mūsų pareiga – organizuoti pagalbą vaikui.“
Daugiau duomenų apie minėtą informaciją feisbuke sakė neturinti: „Buvo paviešinta, kad rado verkiantį vaiką. Tokiu atveju žiūrima, kaip padėti. Dėl pastarojo įvykio bendradarbiaujam su mokykla, socialiniais darbuotojais. Ir su mama bendraujam. Suprantamas jos nerimas: juk kai šitaip mokykloje nutiko, šeima negali likti nuošaly.“
Pašilės progimnazijos, kurioje mokosi mergaitė, direktorė Danutė Jaselienė apie feisbuke aptarinėjamą jų mokinę sakė girdėjusi tik iš kolegų mokytojų. „Jai tada mokykloje buvo nelabai sėkminga diena. Vaikai susikivirčijo, paskui paaiškėjo, kad lyg ir dar kitaip buvo… Viską išsiaiškinom, bet viskas išpūsta tos ponios, norinčios vaikų teises, kitus kaltinti, kad nesirūpina vaikais. Ir mes rašėm raštus, charakteristikas“, – pasakojo ji.
Mano, kad reikėjo elgtis kitaip: „Jei matė, kokia nelaiminga mergaitė, reikėjo kartu išlipti iš autobuso ir palydėti ją pas mamą. Gerai, kad yra pilietiškų žmonių, ypač kai dabar tiek daug smurto. Tačiau šiuo atveju šitaip tikrai nereikėjo.“
