Seniūnijoms pritrūkus darbininkų, Ukmergės rajono savivaldybė planuoja kurti laikinas darbo vietas. Taip nutiko vasaros pradžioje įsigaliojus naujai tvarkai. Ji sugriovė, ankstesniąją, pagal kurią pašalpas gaunantys asmenys turėdavo už jas atidirbti viešaisiais darbais.
Karantino laikotarpiu įmonėms mažinant veiklų apimtis, etatų skaičių ar bankrutuojant, daug žmonių neteko darbo. Valstybė tokiems asmenims nutarė padėti – pakanka pateikti prašymą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir iki šių metų pabaigos žmogus kas mėnesį gali gauti išmoką, siekiančią 33 proc. minimalios algos.
Tačiau mokesčių mokėtojų pinigais remiami ne tik dėl karantino netekę darbo žmonės, bet ir ilgalaikiai bedarbiai, anksčiau turėdavę atidirbti už pašalpas. Todėl darbų dirbti seniūnijose nebėra kam.
Naudojasi karantinu
Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vadovė Edita Mončinskienė patvirtino, kad tokius prašymus galima teikti nuo birželio 12 d., o darbo paieškos išmokos skiriasi: negaunantiesiems nedarbo draudimo išmokų jos yra 200,31 Eur per mėnesį, gaunantiesiems tokias išmokas – 42,49 Eur per mėnesį. Už šią paramą atidirbti nereikia. Tai esą COVID-19 pandemijos padarinių švelninimo priemonė.
E.Mončinskienė atkreipė dėmesį, kad tokias išmokas darbo netekę asmenys gali gauti 6 mėnesius, bet ne ilgiau kaip iki šių metų gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad užsiregistravusieji bedarbiais rugpjūtį, išmokas gaus trumpiau.
Vadovės teigimu, po dėl koronavisuro plitimo taikytų apribojimų nedarbo lygis Ukmergės rajone žymiai išaugo.
Bedarbių gretas didina ir tai, kad dabar šis statusas suteikiamas tiems, kas anksčiau negalėdavo jo įgyti – turintys iki 4 ekonominių vienetų žemės ir aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai.
Lygiai tokios paramos sulaukia ne tik karantino metu darbo netekę gyventojai, bet ir vadinamieji „ilgalaikiai“, kurie nėra linkę ieškoti darbo apskritai. Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp šiuo metu rajone darbo ieškančių asmenų yra 727 ilgalaikiai bedarbiai.
Atlikdavo didžiąją dalį darbų
Nėra abejonių, kad remiamųjų sąraše yra dėl pandemijos darbo netekusių kraštiečių, negalinčių dirbti dėl ligų ar dėl to, kad negali išvykti į užsienį, kur darbavosi iki šiol. Tačiau dalis buvusių ir esančių pašalpų gavėjų taip gyvena metų metus. Dabar jiems dar patogiau – nedirba, o pinigus gauna.
Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė paaiškino, jog bedarbiai už gautas pašalpas turėdavo atlikti visuomenei naudingą darbą. Pasak jos, teisiniai dokumentai griežtai riboja, kokius darbus galima pavesti, o kokių ne. Draudžiama duoti mechanizuotus įrankius, kuriais darbininkai rizikuotų susižeisti, išskyrus įprastus – grėblius, šluotas, kastuvus. Tačiau atidirbančiųjų rankomis būdavo sutvarkoma daug teritorijų, kurių tvarkymui neišpirktos paslaugos.
O jos sudaro nemenką plotą. Tai – visi gyvenamieji rajonai, gatvės, kur įsikūrę privatūs namai, kapinės.
Seniūnei tekdavo paskirstyti darbus ir prižiūrėti, kad jie būtų tinkamai atlikti. Dirba žmonės įvairius darbus – ravi, šluoja, renka žaliąsias atliekas, tvarko atliekų surinkimo aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles.
Z.Pečiulienė pastebėjo, jog kasmet už pašalpas atidirbti ateinančiųjų skaičius per metus mažėjo, bet šiemet jis krito per pusę. Pernai už pašalpas atidirbo 1 050 žmonių, kasdien dirbdavo apie 10 asmenų. Šiemet sulaukta 619 darbininkų ir, pasikeitus tvarkai, jų nebesitikima. „Kol kas dar dirba vienas kitas, bet kaip bus kitą mėnesį, neaišku“, – sakė Z. Pečiulienė.
Pratinami nedirbt
Kaimiškose seniūnijose taip pat nėra kam atlikti aplinkos gražinimo darbų. „Pašalpininkų“, kurie yra lygiaverčiai bendruomenių nariai, priversti padėti tvarkyti aplinką ar atlikti kitus darbus niekas negali.
Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras sakė, kad dabar situacija – labai prasta. Seniūnija prižiūri daug viešųjų erdvių. Tai – ir Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas, ir Mūšios bei Šventupės paplūdimiai, devynios kapinės. Pasak seniūno, anksčiau per mėnesį sulaukdavo 20–30 darbininkų, o dabar belikę du. Technikos, kuri leistų esamiems darbuotojams sparčiau atlikti darbus, seniūnija neturi.
Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius sakė, kad taip pat susidūrė su sunkumais. Įsigaliojus naujai tvarkai, darbininkai dingo. Tai seniūnija pajuto jau liepą. Seniūnijoje „pašalpininkai“ tvarkydavo pievas, aikšteles, kapines. Dabar šiuos darbus daro ūkvedžiai, kurie prižiūrėdavo darbininkus.
Seniūnas piktinosi, kad dabar pašalpos mokamos, neskatinant dirbti. „Auginama veltėdžių karta, kurią bus sunku integruoti į darbo rinką. Seniau bent atidirbdavo už gaunamus pinigus, prieš pradėdami darbus, išklausydavo saugumo instruktažą“, – kalbėjo G. Radzevičius. Pasak jo, skundų kol kas dar nesulaukė, bet jų tikisi, nes turimomis pajėgomis nespėja tvarkyti visų teritorijų. Seniūnijos žmonės esą „įpratę matyti vejas, o ne pievas, viskas būdavo išpuoselėta – pabaliai, pakelės“, o dabar to nebepajėgia.
Deltuvos seniūnijos prižiūrimas bendras plotas siekia 30 ha, beveik visur reikalingas rankų darbas, yra dvylika kapinių, daug viešųjų erdvių, kur su traktoriumi neįvažiuosi.
Pažadėjo spręsti
Užsiregistravus užimtumo tarnyboje, neatsižvelgiama, kada žmogus neteko darbo – dabar ar prieš kelis metus. Pinigai išmokami visiems. O savanorių dirbti visuomenei naudingą darbą nėra.
Seniūnai, susidūrę su šia problema, kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių. Direktorius Darius Varnas praeitą savaitę sušaukė seniūnus, apklausė, kiek darbuotojų reikia kiekvienoje seniūnijoje. Jis sakė, jog planuojama kurti laikinas darbo vietas seniūnijose nekvalifikuotiems darbams atlikti pagal seniūnų išsakytą poreikį.
Seniūnai jau dabar gali ieškoti būsimų darbininkų, o įdarbinti nuo rugsėjo 1 d. Tikimasi, kad rajono savivaldybės taryba rugpjūčio pabaigoje patvirtins siūlomą projektą.
Rajono seniūnijose numatyta įsteigti 19 darbo vietų: 6 – miesto seniūnijoje, po 2 – Vidiškių ir Deltuvos seniūnijose, likusiose – po 1.
Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 26 tūkst. eurų. „Suma priklausys nuo darbininkų išdirbto laiko“, – sakė direktorius. Lėšos bus skirtos iš užimtumo didinimo programos, kurią kuruoja rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
Pasak direktoriaus, darbo vietos bus įsteigtos, kol reikalinga pagalba. Vis dėlto, seniūnų teigimu, aplinkos priežiūros darbų yra ištisus metus, ne tik vasarą. Rudenį reikia grėbti lapus, žiemą kasti sniegą ir barstyti takelius.
D.Varnas paminėjo, kad rugpjūčio 19 d. inicijuojamas susitikimas su Užimtumo tarnybos Ukmergės skyriaus vadove, siekiant aptarti problemą ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių, sprendžiant šį klausimą.
