Tarpukariu Ukmergės miesto dalis, vadinama Pivonija, buvo ne šiaip rajonas, o kurortas. Teritorija pradėta formuoti ir apgyvendinti 1929 m. Ji gana sparčiai augo. Įrengtas parkas. Kurortas buvo „aukštai vertinamas“, jame laisvalaikį noriai leido ne tik ukmergiškiai, bet ir svečiai.
1935 m. čia buvo pastatytas medinis Ukmergės miesto savivaldybės vasarnamis – kurhauzas, kuris galėjo pasigirti tais laikais moderniais, patogumais.
1936 m. gegužė. „Pivonijos kurorte įvyko kurhauzo atidarymas ir ta proga kurorto parke 1 p. orkestro koncertas. Atidaryme dalyvavo labai daug žmonių. Šiemet kurhauzas traukia didelį vasarotojų dėmesį tiek savo sumažintomis kainomis, tiek teikiamu patogumu (skaitykla, telef. etc.). Kurhauzo šeimininku šį sezoną yra žinomas vietos verslininkas Česl. Petravičius./ Į Pivoniją jau suvažiavo daug vasarotojų. Be to, per popietį ir šventadieniais Pivonija sulaukia daug žmonių iš miesto.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
Ketvirtąjį dešimtmetį kurortas dažnai minimas tarpukario spaudoje. Keliautojai buvo kviečiami aplankyti Ukmergę, tuo laikotarpiu – pažangų miestą. Apie pažangą liudijo modernėjanti infrastruktūra – vandentiekio stotis, elektros stoties užtvanka, sporto aikštynas su maudyklėmis, tiltas per Šventąją, modernus koklių fabrikas ir, žinoma, už kiek atokiau nuo miesto centro įkurtas Pivonijos kurortas. Iš 29 Pivonijos rajonui paskirtų hektarų, 20 buvo skirti parkui. Šiais ir kitais pasiekimais buvo formuojamas modernaus miesto, esančio gamtos apsuptyje, įvaizdis.
Pivonijos rajonas nesiekė Šventosios upės, pagrindiniu kurorto traukos objektu laikytas Pivonijos šilas. Nuo miesto centro jis nutolęs per keletą kilometrų. Vis dėlto tai buvo gana greitai pasiekiamas rajonas, todėl miestiečiai mėgo jame poilsiauti. Spaudos apžvalgose kurortas dažnai būdavo dėmesio centre. Pasirodydavo žinučių, kad kurortas – perpildytas.
Greta kurorto ir vaikams stovyklauti buvo kur kas smagiau.
1936 m. birželis. „Pašilės miestelyje, netoli Pivonijos kurorto, Ukmergės ligonių kasa atidarė savo narių vaikams vasaros koloniją. Šiuo metu vasaroja pirma grupė – apie 56 vaikai. Tiek pat vaikų bus ir antroje grupėje. Kiekviena vaikų grupė kolonijoje išbus 6 savaites. Kolonijai vadovauja Ambrazevičienė.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
Žaliųjų erdvių daugėjo ir pačiame mieste. Pastačius Nepriklausomybės paminklą, buvo įrengta ir Kęstučio aikštė, kuri tapo pagrindine iškilmingų renginių vieta.
Kiek vėliau buvusios turgavietės vietoje įrengtas parkas su vaizdu į Šventosios upę.
Ir dabar šios senamiesčio erdvės yra populiariausios ir dažnai lankomos tiek ukmergiškių, tiek turistų. Pastaraisiais metais vyksta jų atnaujinimo darbai, kurių pabaigos miestelėnai nekantriai laukia.
O iš Pivonijos kurorto likęs tik nostalgiškas prisiminimas. Pivonija, sovietmečiu užstatyta blokiniais daugiabučiais tapo miegamuoju mikrorajonu, kurio pašonėje ošia Pivonijos šilas. Nebėra kurorto simbolio – kurhauzo. Daugiabučių apsuptyje yra tik prekybos centras, pavadinimu Pivonija. Pivonijos restoranas, matomas Vytauto Kernagio dainos vaizdo klipe, buvo įkurtas Ukmergės miesto centre. Tiesa, ir Pivonijos mikrorajone būta restorano. Dabar šiose patalpose įsikūręs sporto klubas.
Pivonijos šilas sovietmečiu buvo dainų švenčių renginių erdve su specialiai tam įrengta aikšte ir estrada. Scenos jau nebėra, tačiau šilas ir dabar yra mikrorajono gyventojų mėgstama pasivaikščiojimų ir sporto vieta. Miško takelius tvarko ir prižiūri Miškų urėdija.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Vasarotojai prie policijos būstinės Ukmergės miesto Vilniaus gatvėje, apie 1933 m., UkKM F 2564
- Lietuvos kariuomenės I pėstininkų DLK Gedimino pulko orkestras, 1938 m., UkKM F 2819
- Kęstučio aikštė Ukmergėje, 1927 m., UkKM F 3044
- Kęstučio aikštė Ukmergėje, apie 1930 m. UkKM F 3007
- Tiltas per Šventosios upę Ukmergėje, XX a. 4 deš., UkKM F 3110
- Kęstučio aikštė, Ukmergėje 1931 m., UkKM F 3629
- Paminklas „Lituania Restituta“ Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, apie 1936 m., UkKM F 1927
- Ukmergės tiltas per Šventosios upę, 1936 m., UkKM F 2359
- Fotografija, parkas Ukmergėje, 1949 m., UkKM F 342
