Ežerais ir kalvomis apsupta Žemaitkiemio seniūnija savo ateitį mato kaip turizmo kraštą. Neseniai visuomenei pristatytas daugiau nei 90 tūkst. litų vertės projektas, kurio metu sutvarkyti seniūnijos paplūdimiai ir piliakalniai.
Žemaitkiemiečiai surengė gražią šventę nuveiktiems darbams pristatyti.
Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė pasakojo, kad lėšos projektui – 92 427 litai – gautos pagal VVG teiktą paraišką. Projektą seniūnija vykdė daugiau nei metus, baigė vėlyvą rudenį, o praeitą savaitgalį surengė gražią šventę nuveiktiems darbams pristatyti. Į ją atvyko seniūnijos gyventojai, svečiai, surengtas teatralizuotas pasirodymas.
Seniūnė pasakojo, kad daugiau nei 67 tūkst. litų iš minėtos sumos panaudota aikštelių ir privažiavimų prie objektų įrengimui, daugiau kaip 17 tūkst. – laiptams, stendams, suoliukams. Iš sutaupytų lėšų nupirkta žoliapjovė.
Laipteliai, stendai, suoliukai, privažiavimai įrengti prie Antatilčių ir Berzgainių piliakalnių. Prie Antatilčių piliakalnio – ir automobilių stovėjimo aikštelė.
Piliakalnis – įžymybė
R. Mikutienė pasakojo, kad Berzgainių piliakalnis yra tikra Žemaitkiemio įžymybė. Manoma, kad piliakalnis pradėtas statyti I amžiuje. Spėjama čia stovėjus vienai iš svarbiausių Mindaugo pilių. Istorikai net spėlioja, ar šis piliakalnis nėra legendinė Voruta – viena iš svarbiausių Lietuvos pilių Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais. Joje Mindaugas apsigynė 1251 m., vidaus karo metu. Vėliau Voruta išnyko iš žemėlapio, o jos buvimo vieta tapo istorikų ginčo objektu…
Šis piliakalnis vasaros metu yra lankoma turistų, istorija besidominčių žmonių.
Atvėrė nuostabų kraštovaizdį
Antatilčių piliakalnis taip pat turi kuo pasididžiuoti. Pasak istorikų, jis stovi seniausiame Lietuvos kaime. Šis piliakalnis buvo tankiai apaugęs medžiais. Dabar jie gerokai išretinti, palikti tik ąžuolai ir liepos – taip atidengtas nuostabus vaizdas į Plaštakos upę.
Pasak seniūnės, problemų kilo įrengiant laiptus į piliakalnius, mat reikalaujama, kad jie nebūtų kasami į žemę. Tai apsunkino darbus. Vis dėlto su užduotimi buvo susitvarkyta.
Prie Antatilčių triūsiantys darbininkai aptiko ir unikalų radinį – galimai apeigoms naudotą didžiulį akmenį su keista skylute, kurioje nuolatos kaupiasi vanduo. Jį ketinama parodyti istorikams.
Seniūnė apgailestauja, kad dar vienas jų apylinkėse – Antatilčių antrasis piliakalnis tapo gamtos auka – didžiąją jo dalį dar XIX amžiuje nuplovė Siesartis.
Įrengė paplūdimius
Dar trys žemaitkiemiečių išgražinti objektai – paplūdimiai prie Žemaitkiemio, Kliepšių ir Alaušo ežero. Prie jų pastatyti suoliukai ir stendai, o prie Žemaitkiemio paplūdimio – ir automobilių stovėjimo aikštelė.
Taip pat pastatytos nuorodos į objektus.
Seniūnė pastebi, kad žmonės domisi krašto istorija. Neretai atvykstančius turistus jai pačiai tenka palydėti, atlikti gidės pareigas. Nuolatiniai svečiai Žemaitkiemyje – vieno sostinėje esančio kelionių klubo dalyviai, tarp kurių daug garsių šalies šviesuolių.
„Jau prieš keliolika metų, kai žmonės pradėjo masiškai palikti kaimą, priėmėm sprendimą, kad būsime turizmo kraštu. Tada ir ėmėmės tokių projektų, kurie kuria grožį. Manau, kad labai svarbu parodyti tai, ką turime gražiausio“, – pasakojo Žemaitkiemio seniūnė.
Ateityje rengiant projektus taip pat ketinama žiūrėti ta pačia linkme.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ
