Šią vasarą Ukmergėje turėjo būti įgyvendintas Piliakalnio teritorijos tvarkymo projektas. Tikėtasi pirmą jo etapą baigti iki spalio pabaigos, tačiau archeologiniai radiniai planus koreguoja. Šią savaitę piliakalnio papėdėje tyrinėjimai bus tęsiami.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Vaizdas piliakalnio papėdėje greitai pasikeis.
„Ukmergės žiniose“ jau rašėme apie liepos pradžioje šalia piliakalnio archeologų aptiktus statinio pamatus.
Prieš mėnesį aptikto radinio vertę buvo atvykęs įvertinti architektas Robertas Zilinskas. Tuomet jis pasakojo, kad į 18 amžiaus sluoksnį įkastas pamatas – kelių statybos etapų mūras. Jis pastatytas iš plytų, betono, yra dirbtinio smiltainio gabalų.
R. Zilinsko nuomone, atrastos nežinia kokios paskirties statinio liekanos galinčios siekti 18 arba 19 amžių. Radinys jam primena sostinės senamiestyje atkastas Vilniaus Didžiosios sinagogos, kuri buvo svarbiausiu Lietuvos žydų dvasiniu ir kultūriniu centru, liekanas. Manoma, jog statinys galėjo būti susijęs su kitu piliakalnio papėdėje egzistavusiu 19 amžiaus pastatu, kurio dabar belikę tik griuvėsiai. Jį ukmergiškiai žino kaip buvusią žydų pirtį. Tačiau archeologams Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centre pavykę sužinoti, jog tai buvo maldos namai.
Nutarė tyrinėjimus tęsti
Pasak rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo Piotro Grigorjevo, svarbiausias klausimas, į kurį būtina kuo greičiau atsakyti, – ar pamatus galima ardyti, ar būtina saugoti. Pastaruoju atveju tektų koreguoti projektinius gylius ir kitus panašius dalykus.
Toje vietoje, kur rasti pamatai, pagal projektą numatyta lauko žiūrovų salės – amfiteatro vieta.
Mįsles apie piliakalnio praeitį padės įminti ir neseniai sudaryta Ukmergės rajono nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Ji praėjusią savaitę rinkosi į pirmą posėdį ir sprendė būtent su minėtu projektu susijusį klausimą.
Taryba rekomendavo piliakalnio papėdės tyrinėjimus tęsti. Jie bus tęsiami lygiagrečiai su čia vykdomu projektu. Viršutinis 80 centimetrų sluoksnis bus nuimtas mechanizuotai darbus stebint archeologams. Atkasus 40 metrų ilgio ir maždaug 8 metrų pločio aikštelę, toliau archeologai darbuosis rankiniu būdu. Jie atkas, išvalys ir vertins radinį.
Tolesnė projekto eiga priklausys nuo jų išvadų.
Piliakalnio vaizdas pasikeis
Piliakalnio tvarkymo projekto pirmo etapo darbų, finansuojamų Europos Sąjungos fondų lėšomis, vertė – daugiau kaip 1 mln. 100 000 litų.
Įgyvendinus projektą ketinama piliakalnio papėdę paversti viešąja erdve, kurioje vyktų renginiai, sutvarkius aplinką, čia numatyta įrengti amfiteatrą ir palapinę renginiams, nutiesti akmenimis grįstus takus, tiltuką per Vilkmergėlę, sumontuoti apšvietimo įrangą. Antrasis etapas apimtų darbus paties piliakalnio teritorijoje.
Tyrinės ir piliakalnį
Ukmergės rajono nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininku išrinktas vilnietis humanitarinių mokslų daktaras Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas Romas Jarockis pastebi, kad iki šiol Ukmergės piliakalnyje bei jo papėdėje didesni archeologiniai tyrimai nebuvo atlikti.
Dabar tai tikriausiai bus padaryta – tolesniuose projekto etapuose archeologai greičiausiai tirs ir patį piliakalnį.