Spaudžiant stipriems šalčiams ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo augintiniams: tiek katėm ir šunim, tiek ūkiniams gyvūnams. Svarbu juos apsaugoti nuo šalčio ir pasirūpinti, kad turėtų pakankamai tinkamo maisto.
Šunys ir katės jautrūs nušalimams.
Daugelis šunų ir kačių mylėtojų įsitikinę, kad jų augintinius nuo šalčio apsaugo kailis, tačiau kai termometro stulpelis nukrenta iki minus10 laipsnių ar žemiau, vien tokia apsauga nepadeda.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, katės ir šunys yra jautrūs nušalimams ir bendram kūno atšalimui, todėl šiuo metu nereikėtų jų palikti ilgą laiką lauke. Rekomenduojama sutrumpinti jų pasivaikščiojimą iki keliolikos minučių.
Jeigu šaltomis dienomis ir naktimis nėra galimybių augintinio laikyti patalpoje, svarbu paruošti jam pastogę su šiltu guoliu. Guolis turėtų būti minkštas ir sausas. Tam tinka šiaudai ar neperšlampančiu audiniu apsiūtas porolonas.
Svarbu, kad per šalčius gyvūnas turėtų pakankamai vandens. Būtina reguliariai tikrinti, ar jis nėra užšalęs. Veterinarai primena, kad vanduo visuomet turėtų būti šviežias, nes nešvarus gali pakenkti augintinio sveikatai.
Spaudžiant šaltukui, ne mažiau svarbu, kad gyvūnas turėtų pakankamai sotaus maisto.
Keliaujant su augintiniais per didelius šalčius nederėtų jų palikti vienų automobilyje. Tai kelia didelį pavojų šunims, katėms ir kitiems namuose auginamiems gyvūnams, nes gali žūti nuo hipotermijos.
Pagalba ūkiniams gyvūnams.
Ūkininkų pareiga – pasirūpinti tinkamomis ūkinių gyvūnų žiemojimo sąlygomis.
Būtina užsandarinti tvartų langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus sausais pakratais. Be to, gyvūnams reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto kūno temperatūrai palaikyti.
Primenama, kad pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, kitas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.
Žiemą galvijus pervežant reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemesnė nei 0 laipsnių. Spaudžiant itin stipriems šalčiams, reikėtų atsisakyti visų gyvūnų pervežimų ilgais atstumais.
Net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos uždarytus tvartuose. Nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti (mocionui), nes tai turi teigiamos įtakos sveikatingumui ir produktyvumui.
