Neįprastai šaltas pavasaris daržininkams reiškia jau užprogramuotus nuostolius. Pačių ankstyviausių lietuviškų daržovių pasiūlos įprastu metu nesulauks ir vartotojai – ūkininkai spėja, kad dėl nepalankių orų sulėtėjusi augalų vegetacija derlių vėlins apie porą savaičių.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigia, jog daržovių augintojai su savo ankstyvąja produkcija jau turėjo būti rinkoje, tačiau lietuviškos daržovės gerokai vėluoja.
Pasak jos, tokiu metu ūkininkai paprastai jau startuodavo su špinatais, salotomis, galvas jau pradėdavo sukti ankstyvieji kopūstai, tačiau šiemet situacija kitokia. Tik patys atkakliausi, kloję papildomas dangas, laistę vandeniu, kad daržovės nesušaltų, turi špinatų, salotų.
Tuo tarpu kopūstai dar tik šaknų sistemą formuoja. Didelį nerimą šalti orai kelia bulvių augintojams, ypač tiems, kurie kovo pabaigoje bulves sodino po priedangomis ankstyvajam derliui.
„Mūsų platumoje ir taip nėra lengva pačias ankstyviausias bulves užauginti. Derliui nusivėlinus rinkoje bus labai sudėtinga – kainos vėliau bus gerokai mažesnės. Bulvių bus privežta iš pietinių kraštų, o Lietuvos augintojai, įdėję daugiau sąnaudų, patirs nuostolį“, – pranašauja pašnekovė.
Išbandymų gali padaugėti
Z. Cironkienė girdėjo nemažai nusiskundimų dėl vėluojančios sėjos. Mat kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Kėdainių, dėl šlapių dirvų ūkininkai dar nespėjo pasėti morkų, burokėlių, kitų daržovių sandėliavimo derliui. „Tokiu laiku šios daržovės jau sudygusios turėjo būti. Paprastai ūkininkai stengiasi anksčiau pasėti, nes paskui yra didelė pavasarinių sausrų, kurios tęsiasi iki pat birželio vidurio, tikimybė“, – aiškina ji.
Direktorė sako, jog šiemet sudėtingiausia situacija yra Vidurio Lietuvoje, kur daržininkystė yra intensyviausia.
Daržai neįprastai skurdūs
Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime esančiame Stragių daržininkystės ūkyje vyrauja nelinksmos nuotaikos.
Ieva Stragytė sako, jog daržai nė iš tolo neatrodo taip, kaip turėtų gegužės viduryje. Daugelį ankstyvam derliui skirtų daržovių – morkų, špinatų, burokėlių, salotų, svogūnų – ūkininkai sėjo, kaip ir kasmet, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.
„Labai nenoriai daigeliai iš žemės lenda. O ir tie, kurie išdygo, nuo šalčio mėlynuoja, ruduoja. Laukai pliki atrodo, net piktžolės tokiu oru augti nenori. Paprastai gegužę jau ravėjimai prasidėdavo“, – situaciją apibūdina I. Stragytė.
Palankiais metais jau nuo gegužės pirmųjų dienų špinatų, kalendrų lapai ūkyje būdavo skinami, užderėdavo ir kitos ankstyvosios daržovės. Šiemet, pasak pašnekovės, apie tris savaites viskas vėluos. Į turgų pirmuosius špinatus greičiausiai pasiseks tik po gegužės 20 dienos nuvežti.
Anot I. Stragytės, ankstyvųjų baltagūžių, lapinių kopūstų, gūžinių salotų daigus tokiomis vėsiomis dienomis sodino į atvirą gruntą tik dėl to, kad šiltnamyje jie jau peraugo, ištįso.
Ūkininkė aiškina, jog ne tik naktinės šalnos ir vėsūs orai dienomis jų augimą stabdo, tačiau jau ir drėgmės stygius dirvoje jaučiamas. „Jei nebus lietaus artimiausiomis dienomis, daržovių daigams labai blogai. Tikrai nepalankus pavasaris. Ir dar nežinia, ar, kaip dažnai būna, birželis nebus vėsus“, – svarsto pašnekovė.
Šparagus metė lauk
Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime, ūkininkaujanti Genovaitė Sakalauskienė savo ūkyje apie 80 arų yra skyrusi vienai iš pačių ankstyviausių daržovių – šparagams.
Tačiau galima teigti, kad šparagai – ir viena šalčiui jautriausių daržovių – juos gerokai apšaldyti gali net silpnos šalnos, o du laipsniai žemiau nulio iš viso pražūtingi iš žemės išlindusiems daigams.
„Kai apšąla iš žemės išlindusi šparago galvutė, daigai jau nebeatsigauna. Tenka skinti ir mesti. Labai gaila, bet šiemet nuostolių nemažai būta“, – apgailestauja G. Sakalauskienė. Teigia nuostolių dar nesuskaičiavusi, nes dar nemažai daigų dėl nepalankaus oro tūno žemėse. Kad ir paradoksalu, bet ūkininkei belieka džiaugtis, nors derlius gera savaite vėluoja. Taip bent jau yra didesnė tikimybė, kad nenušals nuo naktinių šalnų.
Bandys „gaivinti“
Vidmantas Girdzijauskas kaimyniniame Kėdainių rajone, Vilainių seniūnijoje, augina įvairias daržoves, tačiau pripažįsta, kad „ūkio veidas yra kopūstai“. Apie 100 ha plote auginama įvairaus vėlyvumo kopūstų – nuo ankstyviausiųjų, kurių vegetacijos periodas yra 50 dienų, iki vėlyvųjų, 150 dienų trunkančiu vegetacijos laikotarpiu.
„Nors agroplėvele uždangstyta, tačiau kai nėra šilumos, augalas stovi išsigandęs ir dabar jau aišku, kad ankstyvasis derlius tikrai vėluos“, – apgailestauja negalįs pradžiuginti pirkėjų, laukiančių pirmųjų baltagūžių salotinių kopūstų.
Sodino balandžio 5 dieną – panašiu metu, kaip ir ankstesniais metais. Vėliau daigai gavo stiprų išbandymą šalnomis – iki 4–5 laipsnių šalčio buvo. „Atsodinti nereikėjo, gyvi liko, bet pridėtiniai lapai nušalo. Lyg dar to būtų negana, vis beveik kasnakt šalnų gauna. Ne tik vegetacija sustojo, bet patys augalai gerokai atsigauti turės orams atšilus“, – V. Girdzijauskas priduria, kad bandys gelbėti amino rūgštimi, tręšti per lapiją. Tačiau tai jau papildomos išlaidos.
Ankstyvų morkų nesitiki
Bėdoja dėl šiųmetinio pavasario problemų ir Kėdainių rajono Slikių kaimo ūkininkas Virgilijus Kuprevičius, auginantis morkas bei kopūstus. „Tokios patirties dar neturėjau. Kad taip niekas neaugtų, nežydėtų gamtoje. Daigai skurdžiai atrodo, maisto medžiagų neima, kai šalta“, – sako vyras.
Kopūstų daigus sodino balandžio 10 dieną – tokiu pačiu laiku, kaip ir kasmet. Tačiau net neabejoja, kad ankstyvojo derliaus ėmimas su pernykščiu nesutaps – bus vėlyvesnis.
O morkų sėjos pagal ankstesnių metų modelį pradėti nepavyko. Ji vėlavo dėl drėgmės pertekliaus dirvose. Į dirvą įeiti ir vagas suformuoti pavyko tik gegužės 1 dieną. Morkos dar nedygsta, taigi žmogus ir derliaus ankstyvo nesitiki.
„Gal kieno dirvos lengvesnės, anksčiau pasėjo ir nukas anksčiau. Tačiau pas mus, Kėdainių rajone, mačiau – dar iki šiol kai kas sėja morkas“, – svarsto kėdainiškis
Išgelbėjo… sniegas
„Svogūnai jau seniai pasėti – kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Bet pavasaris neskubėjo, tai viskas ir lindėjo žemėse. Šią savaitę pasimatė pirmieji daigeliai. Laukai tikrai atrodo ne taip, kaip turėtų gegužės viduryje būti“, – pasakoja Šiaulių rajone, Daugėlaičių kaime daržininkaujantis Linas Šateika.
Prieš keletą dienų Šiaulių rajone laukai buvo padengti apie 15–20 centimetrų sniego sluoksniu. Ūkininkas mano, kad nuo stiprių šalnų jis ir bus išgelbėjęs gležnus pirmuosius daigelius. Svarsto, kad derlius susivėlins, bet teigia nenorįs spėlioti, kada galės rauti pirmuosius svogūnus.
