Ukmergės savivaldybės taryba praėjusią savaitę patvirtino 2010 metų biudžetą, siekiantį beveik 80,5 milijono litų. Palyginti su praėjusiais metais, jis mažėja 25 milijonais. Toks, kaip šiųmetinis, biudžetas buvo tvirtintas 2007-aisiais. Dėl to finansavimas mažinamas daugeliui miesto poreikių, išskyrus bene vienintelį – socialines reikmes.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Pinigus akyliau teks skaičiuoti visiems…
Pasak jos, po ilgų svarstymų buvo šiek tiek papildytos Jaunimo laisvalaikio centro, socialinio užimtumo programos Vepriuose, neformaliojo ugdymo įstaigų finansavimo eilutės. Lėšų nebeužteko kaimo kelių priežiūrai, jų beveik neliko ir nevyriausybinių organizacijų programų įgyvendinimui.
Didžiąją dalį rajono biudžeto, kaip ir kasmet, šiemet „suvalgys“ švietimas – 55,8 proc., socialinei apsaugai planuojama skirti 16,2 proc. Visoms kitos gyvenimo sritims lieka po kelis procentus.
Palyginti su praėjusiais metais kai kurioms sritims finansavimas sumažintas 60-70 proc. „Kai baigiasi pinigai, prasideda reformos“, – optimistiškai biudžeto pristatymą baigė E. Mirinavičienė.
Prieš balsuojant už biudžetą, pasisakė tarybos nariai – liberalcentristai. Regimantas Baravykas siūlė didesnį dėmesį skirti verslo rėmimui ir dėti daugiau pastangų biudžeto pajamų didinimui. Jo bendrapartietis Juozas Armanavičius pasigedo proporcijų, mažinant atskiras biudžeto eilutes, o Romas Pivoras suabejojo, ar viską, kas įmanoma, nešant pinigus į Ukmergę, padarė Investicijų ir užsienio ryšių skyrius.
Vienintelis punktas, kuriam buvo prašyta padidinti finansavimą, tapo žurnalas „Eskizai“. Antanas Dambrauskas paprašė kolegų jo leidybai skirti papildomus 3000 litų. Pagal projektą buvo numatyti 7000.
Kadangi kiekvienam tarybos nariui posėdžio pradžioje buvo įteikta po šio leidinio egzempliorių, dovaną priėmę tautos išrinktieji, nė nepasidomėję apie kitus leidinio finansavimo šaltinius, skyrė prašytus tūkstančius. Kas galėtų paneigti, kad negavus dovanos sprendimas būtų buvęs kitoks?
Šiais metais kreditinis savivaldybės įsiskolinimas siekia 22 mln. litų.
Džiugina bent tai, kad įsiskolinimai, lyginant su praėjusiais metais, milijonu sumažėjo.
Didžiausią skolos dalį – daugiau nei 14 mln. – sudaro paskolos bankams, toliau seka lizinginiai mokėjimai, skolos už įmonių atliktus darbus, miesto tvarkymą, keleivių vežimą viešuoju transportu.
Po šio tarybos posėdžio mūsų skolos našta dar padidėjo, nes nutarta imti ilgalaikę ne didesnę kaip 1,4 mln. paskolą. Ji būtina tam, kad būtų įgyvendinti trijų lopšelių-darželių renovacijos, Užterštų teritorijų kariniame miestelyje sutvarkymo, Vidiškių miestelio gyvenamosios aplinkos infrastruktūros gerinimo ir kiti investiciniai projektai.
Seniūnai kasmet teikia tarybos svarstymui savo veiklos programas. Darė tai ir šiemet, tačiau susilaukė nemažai pastabų. Darbietė Angelė Jokubynienė programose pasigedo konkretumo. Jos manymu, vienintelio miesto seniūno pateikta programa yra reali, o kitų aptakios ir akivaizdžiai nukopijuotos nuo praėjusių metų. Pasigesta ir programų suderinimo su seniūnaičiais. Seniūnų interesus gynusios Žemaitkiemio ir Veprių seniūnės teisinosi, kad ir darbai kasmet tie patys, tad ir programos vienodos, o su seniūnaičiais bent jau jos programas derino…
Siūlyta iš viso atidėti seniūnijų veiklos programų tvirtinimo klausimą, tačiau kiek pabarę seniūnus, tarybos nariai programoms pritarė.
Dar vienas iš aktualesnių svarstytų klausimų – turto privatizavimo fondo lėšų sąmatos patvirtinimas. Privatizavimo komisijos pirmininkė Klavdija Stepanova apgailestavo, kad dabar ne pats tinkamiausias metas privatizuoti turtą: kai kuriuose aukcionuose neatsiranda nė vieno dalyvio. Norint mažinti objekto kainą, tenka kreiptis į Turto fondą, kuris kitą aukcioną kartais skelbia tik po kelių mėnesių. O per tą laiką turto kaina dar labiau nukrinta.
Vis tik tarybos nariai ragino komisiją dirbti „žaibiškai“ ir toliau ieškoti privatizavimui patrauklių objektų, o ne pardavinėti apgriuvusias plytų krūvas. K. Stepanova pažadėjo privatizuotinų objektų sąrašą paskelbti kovo mėnesį.
Nuo liepos 1 dienos šalyje nebeliks apskričių, todėl Vyriausybė siūlo apskričiai pavaldžios Ukmergės specialiosios mokyklos steigėjo teises perimti mūsų rajono savivaldybei.
Tačiau mūsų rajono vadovai mokyklos atsisakė. Motyvuota tuo, kad šios mokyklos pastatui būtina renovacija, kuri gali atsieiti iki 6 mln. litų. Be to, pasigesta informacijos dėl mokyklos įsiskolinimų ir finansavimo nuo šių metų liepos, išlaidų vieno mokinio išlaikymui, o Vyriausybė neužtikrina finansinių garantijų 2011 m. Specialiosios mokyklos funkcionavimui.
Pivonijos seniūnas Alvydas Gratkauskas neseniai kreipėsi į rajono savivaldybę, prašydamas leidimo skelbti viešą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą. Seniūnijos balanse esančiame pastate šiuo metu yra keli nenaudojami kabinetai.
Su panašiu prašymu kreipėsi ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė. Bibliotekai priklausančias patalpas norima išnuomoti AB TEO LT.
Taryba tam pritarė, tačiau, svarstant šį klausimą, konservatorius A. Kalesnikas pasidomėjo dėl Kauno gatvėje esančių buvusių Turizmo ir verslo informacijos centro patalpų nuomos. Jam paaiškinta, kad nuo kovo 1-osios jose įsikurs Vietos veiklos grupė.
A. Kalesnikas taip pat tvirtino girdėjęs, kad už Valstiečių liaudininkų partijos būstinės nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius kurį laiką mokėjo rajono savivaldybė. Šios partijos atstovė Elena Mirinavičienė šiuos gandus kategoriškai paneigė.
Praėjusiame tarybos posėdyje liko nepriimtas klausimas dėl kultūros židinių kaimo vietovėse uždarymo. Kultūros centro ir Ukmergės rajono Vlado Šlaito viešosios bibliotekos filialų tinklo optimizavimo klausimams spręsti buvo sudaryta darbo grupė.
Jai vadovavęs socialdemokratas Arūnas Dudėnas tarybai pateikė savo išvadas. Jose siūloma panaikinti Ukmergės kultūros centro Atkočių, Balelių, Tulpiakiemio ir Žeimių bei Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Labeikių, Tulpiakiemio ir Žeimių filialus. Viešosios bibliotekos Tulpiakiemio ir Žeimių filialų vietoje palikti skaitytojų aptarnavimo punktus.
Kultūros centro Atkočių filialas jau senai neveikia, jame nebuvo dirbančių kultūros darbuotojų, o jų veikla buvo formali.
Balelių filialas uždaromas, nes jo funkcijas perėmė įkurtas Balelių daugiafunkcinis centras.
Tulpiakiemio filialas neturi savo patalpų, yra įsikūręs mokykloje, kurią taip pat planuojama uždaryti. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Labeikių filialas beveik neturi skaitytojų, yra įsikūręs privačiame name skurdžiose patalpose, todėl iš esmės neatlieka savo funkcijų.
Tulpiakiemio ir Žeimių filialai taip pat turi nedaug skaitytojų, todėl tų gyvenviečių žmonės nepatirtų didelių nuostolių šiose vietose įsteigus bibliotekos paslaugų punktus. Knygas išduotų iš gretimų filialų atvykstančios bibliotekininkės. Siekiant optimizuoti Pivonijos seniūnijos kultūrinę situaciją, steigiamas Ukmergės kultūros centro Laičių filialas. Šiam siūlymui buvo pritarta.
Praėjusiame tarybos posėdyje buvo atidėtas ir klausimas „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“. Šį klausimą taip pat išsamiau nagrinėjo darbo grupė. Ataskaitą pateikė jai vadovavęs naujasąjungietis Valdas Petronis.
Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalūs tarifai patvirtinti 2004 metais, bet pernai rudens energetikos ministro įsakymas numato, kad priežiūros darbai būtų išskirti į tris dalis: šiluminio punkto, pastato šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos priežiūrą bei diferencijuoti pagal šiluminių punktų nuosavybę.
Sudaryta darbo grupė apsvarstė UAB Ukmergės butų ūkio parengtus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus, atliko būtinus pataisymus ir projektą pateikė tarybos verdiktui. Kolegos projektui pritarė.
V. Petronis sako, kad dėl šio sprendimo Butų ūkio priežiūroje esančių daugiabučių gyventojai per metus sutaupys 107 tūkstančius litų. Šiuos pinigus Butų ūkiui turės sumokėti šilumos tiekėjas.
Ūkio komitetas ateityje ir toliau nagrinės Butų ūkio teikiamų paslaugų ir įkainių gyventojams klausimus.
Praėjusiame rajono tarybos posėdyje pritarta pasiūlymui Klaipėdos gatvėje esančioje katilinėje RK-2 minimaliomis sąlygomis įrengti rezervinio kuro sistemą. Ši katilinė yra kūrenama tik dujomis, o pagal reikalavimus kiekviena katilinė privalo turėti rezervinio kuro sistemą. Svarbu apsidrausti, kad nutrūkus pagrindinio kuro tiekimui, galima būtų naudoti kitą kurą.
Šiame rajono tarybos posėdyje dalyvavęs Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius paskelbė, kad minėto nutarimo įvykdyti neįmanoma. Apie tai rajono vadovus informavo UAB „Miesto energija“ generalinis direktorius Artūras Stravinskas.
Kuomet „Miesto energija“ pradėjo rengtis minėtiems darbams, paaiškėjo, kad, norint perdaryti Klaipėdos gatvės katilinę, būtina gauti jos gamintojo sutikimą. Dėl šio dokumento ukmergiškiai kreipėsi į Ukrainoje veikiančios katilą pagaminusios įmonės vadovus. Tačiau šie nurodė, kad tokių katilų pritaikyti skystojo kuro naudojimui negalima.