Ukmergės mieste vis dar yra lauko tualetų, kuriais naudojasi šiuolaikinių patogumų nepripažįstantys ukmergiškiai. Nors nepasiturintiems asmenims prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų nieko nekainuoja, kai kurie užsispyrę laikosi seno papratimo ir civilizuotai gyventi nenori.
UAB „Ukmergės vandenys“ kasmet įgyvendina ES fondų lėšomis finansuojamus būstų nuotekų sistemų prijungimo prie miesto nuotekų tinklų projektus. Sunkiai besiverčiantiems asmenis tinklai ne tik iki sklypo, bet ir iki pat namo privedami nemokamai.
Neseniai baigtas per pastaruosius metus jau šeštas toks projektas 50-iai būstų. Pasak bendrovės „Ukmergės vandenys“ direktoriaus Rimo Arlinsko, nors gyventojams tai nieko nekainuoja, juos tenka įkalbinėti ir klausyti įvairių pasiteisinimų, kodėl prie tinklų jungtis nenori.
Pavyzdžiui, garbaus amžiaus žmonės aiškina, kad yra pripratę taip gyventi ir nieko keisti nenori.
Kiti guodžiasi, kad neturi santaupų – juk praustuvą ir unitazą teks nusipirkti patiems.
„Atvirai sakant vargų vargelis tokius žmones įtikinti. Be to, dar reikalingi kaimynų sutikimai, o dažnai tokie namai priklauso keliems savininkams“, – pasakojo direktorius. Pasak jo, lig šiol pačiame miesto centre yra būstų, kuriuose gyventojai naudojasi lauko tualetais kiauromis talpomis ar net fekalijas pila į daržą.
Vienas iš argumentų atsisakant prisijungti prie centralizuotų tinklų – baimė mokėti daugiau.
Tačiau direktorius tai neigia, aiškindamas, kad ir nuotekų ištraukimas kainuoja nemažus pinigus.
Pasak R. Arlinsko, pikta, kad tarp nepasiturinčiųjų, kurie įtraukiami į projektą, yra ir darbingo amžiaus žmonių, nedirbančių, bet susirenkančių visą valstybės paramą. Patogumai jiems privedami prie pat namo, tačiau dar reiškia įvairias pretenzijas, nori, kad ir unitazą jiems pastatytų.
Direktorius pasakojo, kad pagal minėtą projektą nuotekų tinklai prie būstų buvo prijungti įvairiose miesto gatvėse, daugiausia – senamiestyje.
Bendra įgyvendinto projekto vertė – 140 900 Eur, iš kurių didžioji dalis – 134 760 Eur – Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšos. Likusi dalis – 6 139 Eur – bendrovės „Ukmergės vandenys“ indėlis.
Tiesiant nuotekų surinkimo tinklus gyventojų sklypuose buvo taikomas 100 proc. finansavimas, o nuotekų tinklų daliai iki sklypo bus prijungti dar 28 būstai.
Pasak direktoriaus, šiuo metu jau 99 proc. Ukmergės būstų yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Europos Sąjungos direktyvų keliamas reikalavimas buvo 98 proc. Taigi mūsų savivaldybė europietiškus reikalavimus įgyvendino.
Nors 2 proc. miestų gyventojų gali likti neprisijungę prie centralizuotų tinklų, jų lauko tualetai ateityje privalės būti tvarkingi – talpos sandarios, kad nuotekos nenutekėtų į gruntą.
Direktorius pasakojo, kad šiuo metu, prasidėjus naujam europiniam finansavimo etapui, bendrovė ruošiasi daugiausia dėmesio skirti kaimams – valyklų rekonstravimui, tinklų įrengimui.
Kita sritis, kurią bendrovė siektų įgyvendinti, – paviršinių nuotekų tinklų plėtra. Paviršiniai nuotekų tinklai turėtų būti visose gatvėse, o taip toli gražu nėra. Pavyzdžiui, visas Krekšlių rajonas be tokio tinklo.
Investuoti reikėtų ir į esamus pasenusius nuotekų tinklus, tačiau šiuo metu europiniai fondai tokių projektų nefinansuoja.
