Į redakciją neseniai atėjusi jauna mama Virginija pasakojo, tik susilaukusi vaikelio supratusi, kaip sunku Ukmergėje su vežimėliu patekti į daugelį įstaigų. Kaip tik šią savaitę ta pačia tema diskutuota ir Ukmergės neįgaliųjų renginyje „Mes esame“.
„Ar Ukmergė pritaikyta mamoms ir neįgaliesiems? Su vežimėliu neįmanoma įvažiuoti į daugelį įstaigų, net banką, paštą, „Sodrą“. Norėjau nupirki vaistų šuniui, bet pamačiau, kad ir į veterinarijos vaistinę negaliu įvažiuoti. Belieka didieji prekybos centrai“, – mintimis dalijosi Norvegijoje gyvenanti, tačiau šiuo metu į gimtąją Ukmergę grįžusi moteris.
Virginija niekaip nesupranta – negi Ukmergėje niekas apie tai nekalba, negi šių problemų nekelia neįgalūs ratukuose judantys žmonės.
Sakė neatkreipusi dėmesio į šias problemas, kol pati su jomis nesusidūrė. „Myliu savo miestą. Norėjau daug kur nuvažiuoti su sūnumi, daug ką jam parodyti, bet negaliu“, – kalbėjo metukų Jokūbą Joną auginanti moteris.
Trūksta iniciatyvos
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė pritaria, kad problema, kurią iškėlė Virginija, išties yra aktuali.
Ypač regionuose, kur mažiau renovuotų ir naujų pastatų. Pašnekovė įsitikinusi, kad žmonės turėtų būti aktyvūs ir išsakyti rūpesčius, tuo tarpu pastebima – iniciatyvos labai trūksta.
Šios organizacijos skyriaus Ukmergėje nėra, mamų skundų taip pat nesulaukia, bet, pasak atstovės, kaip matyti, tai nereiškia, kad problemų nesama. Tiesiog arba žmonės nėra aktyvūs, arba nekelia problemų dėl savo pačių nežinojimo.
R. Žemaitė pažymėjo, kad mamoms su vežimėliais ne tik sunku patekti į kai kurias įstaigas, bet ir patekus neretai sulaukiama priekaištų, kad mažylis verkia, trukdo. Be to, nėra kur vaikelio pervystyti…
Primena: „mes esame“
Į redakciją užsukusios mamos mintys sutapo su kaip tik šią savaitę neįgaliųjų inicijuota vieša diskusija „Mes esame“.
Į ją pakvietė Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga, vadovaujama Dalios Unikienės, ir Ukmergės neįgaliųjų draugija, vadovaujama Zitos Kviklienės. Į susitikimą taip pat atvyko ir vežimėliuose judantys negalios žmonės, ir rajono valdžios atstovai.
Akcija siekta atkreipti dėmesį į gyvenamąją, viešųjų erdvių ir transporto infrastruktūros aplinką, kuri išstumia neįgaliuosius, apriboja arba užkerta galimybes dirbti.
Ilgametę darbo patirtį turinti Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos garbės pirmininkė Lionė Aleksienė pirmiausia pasidžiaugė įstaigomis ir objektais mūsų rajone, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems, – Veprių stovykla, naujuoju renovuotu muziejaus pastatu… Tačiau gerokai daugiau tokių, į kuriuos su rateliais patekti sunku.
Kliūtys – laiptai ir bordiūrai
Užvis geriausiai iškylančias problemas žino patys rateliuose judantys neįgalieji. Nijolė Panfilovienė pasakojo, kad renovavus jų daugiabutį namą, pro duris dabar išvažiuoti labai patogu. Tačiau toliau savarankiškai – niekur: visur atsitrenki į laiptus, bordiūrus.
Marius Kuprionis pastebi – nuovažos prie įvažiavimų į daugiabučius namus, įstaigas, parduotuves reikalingos anaiptol ne tik ratukuose judantiems neįgaliesiems. Pastebi, kad jais mielai naudojasi garbaus amžiaus žmonės, mamos su vaikais ar kiekvienas, kuriam taip eiti tiesiog patogiau nei lipti laiptais.
Vyras ragino būtinai atkreipti dėmesį į tai, kad projektuojant centrinę Ukmergės miesto aikštę, būtų naudojama kuo mažiau bordiūrų, kad miesto erdvės būtų kuo patogesnės. Ir dar, kai darbai jau atliekami, – griežtai kontroliuoti kokybę.
Rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Sabaliauskas pritarė šiai minčiai. Žadėjo, kad į tai būtinai atkreips dėmesį.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Ukmergės rajono filialo vadovė Audronė Kreizienė papasakojo apie sunkumus, kuriuos viešose erdvėse patiria regos negalią turintys žmonės.
Prašė kelių dalykų. Vienas jų – prie įstaigų pirmą ir paskutinį laiptą nudažyti geltonai. Taip buvo nudažyti, tiesa, dabar jau nusitrynę, rajono savivaldybės laiptai. Prastai matantiems žmonėms taip – daug saugiau.
Dėkotų silpnaregiai, kaip, beje, ir kiekvienas trumparegis, jei autobusų stotelėse grafikai būtų parašyti didesniu, ryškesniu šriftu ir kabotų žemiau.
Sunku patekti į įstaigas
Zitos Kviklienės pastebėjimu, rateliuose patekti neretai sunku net ir į tas įstaigas, kuriose dažniausiai ir lankosi negalios žmonės, pavyzdžiui, Pirminės sveikatos priežiūros centro liftas visai nepritaikytas neįgaliesiems. Į jį rateliais netilpsi.
„Mes esame“ diskusiją surengusių neįgaliuosius vienijančių organizacijų vadovės sakė prieš šią diskusiją apvažiavusios daugelį rajono įstaigų, organizacijų, net parduotuvių. Įsitikino, jog į kai kurias jų neįgaliesiems patekti neįmanoma.
Laiptais nuo klientų atsiriboję žemėtvarkininkai, Registrų centro darbuotojai.
Prie „Sodros“ keltuvas yra, bet pats savarankiškai juo neįgalusis pasinaudoti negali – reikia pašaukti darbuotoją. Į rajono savivaldybę per šonines duris pateksi, bet į viršutinius auštus – niekaip. Dar liūdniau seniūnijoje – čia žmonės rateliuose ar su kūdikiais nelaukiami. Svarstyta: kai kur gal pagelbėtų bent jau skambutis prie lauko durų.
M. Kuprionis pritarė: panašu ir su Kultūros centro keltuvu – darbuotojai visada mielai padeda juo pasinaudoti. Tačiau jei būtų įrengtas ne keltuvas, juo naudotųsi ir garbaus amžiaus žmonės, mamos su vežimėliais. Savarankiškai tai galėtų padaryti ir neįgalieji.
Susitikime dalyvavę savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė ir Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus pažadėjo išgirstas pastabas perduoti rajono vadovams.
