Kiekvienais metais į gyvūnų prieglaudas patenka daugiau kaip 15 tūkst. keturkojų.
Dalis jų užaugo ne gatvėse, o namuose, tačiau pasiklydo ir prarado galimybę grįžti atgal. Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovė Diana Makarovaitė atskleidė, ką reikėtų daryti pasiklydus augintiniui – kaip jo ieškoti bei ką vertėtų atlikti iš anksto, siekiant užtikrinti, kad keturkojis kuo greičiau grįžtų namo.
„Pastebime, kad gyvūnai labiau linkę pasprukti rujos periodu. Didesnė rizika atsiranda ir šventiniu laikotarpiu, kai augintiniai, išsigandę fejerverkų, pasprunka ir nuklysta ne vieną dešimtį kilometrų. Tačiau gyvūnų savininkai turėtų išlikti budrūs visuomet, kadangi pranešimų apie pabėgusius augintinius gauname daug ir nuolat“, – pasakojo „Lesės“ atstovė.
Gyvūno pabėgimo dažnai galima išvengti pasirinkus tinkamus vedžiojimo aksesuarus bei nepaliekant jo be priežiūros. D. Makarovaitė pastebi, kad dažnai keturkojų savininkai daro tas pačias klaidas, dėl kurių augintiniams sudaroma galimybė pasprukti.
„Šunys dažnai pabėga dėl netinkamai pasirinktų antkaklių ir pavadėlių. Prieš įsigyjant šias priemones, reikia įsitikinti, kad jų dydis tinkamas ir gyvūną įmanoma kontroliuoti. Kartais nutinka, kad savininkas pernelyg pasitiki savo keturkoju ir jam leidžia lakstyti laisvai, be jokio pavadėlio, nors šis dar iki galo neišmokęs paklusti ir sugrįžti jam pašaukus“, – aiškino specialistė.
„Katės dažniau pasprunka, kai savininkai jas palieka vienas neįstiklintuose balkonuose ar šalia atvirų langų – iš smalsumo jos dažnai iškrenta, o tuomet išsigandusios pabėga.“
Labai svarbu, jog augintinis būtų paženklintas ir registruotas. Tai užtikrina, kad jei pasiklydęs augintinis pateks į prieglaudą ar veterinaro kabinetą, specialistai galės pranešti savininkams apie rastą jiems priklausantį keturkojį.
Kadangi nuo pavasario jau įsigaliojo privalomasis šunų, kačių bei šeškų ženklinimas, prieglaudų atstovai gali būti šiek tiek ramesni, nes, keturkojams pasprukus ir galiausiai patekus į specialistų rankas, bus išsiaiškinta, kad jie turi namus.
Augintinių ieškantys savininkai turėtų pasirūpinti skelbimais su dingusių gyvūnų atvaizdais bei savo kontaktiniais duomenimis. Paieškos metu vertėtų juos skelbti ne tik socialinių tinklų erdvėje, bet ir pakabinti fizinius skelbimus pačioje vietovėje.
„Svarbu, kad gyvūno ieškantys žmonės patys skambintų į prieglaudas ir domėtųsi, ar jos nerado panašaus augintinio bei nuolat sekti jų socialinius tinklus dėl naujai atsirandančios informacijos. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad gyvūnas gali nubėgti labai toli nuo dingimo vietos, todėl reikėtų ieškoti ne tik vietinėse apylinkėse, bet patikrinti ir toliau esančias prieglaudas.
Toli nubėgęs augintinis gali po kiek laiko sugrįžti atgal į dingimo vietą, tikėdamasis rasti savo savininkus, tad reikėtų nepamiršti ir jos reguliariai patikrinti“, – pasakojo D. Makarovaitė.
UŽ inf.
