Pašto dėžutė – tarsi vizitinė kortelė

Kur pa­lik­ti laiš­ką, jei ad­re­sa­tas ne­tu­ri paš­to dė­žu­tės? To­kia pro­ble­ma ne­re­tai iš­ky­la Uk­mer­gės laiš­ki­nin­kams. Tai, kad gy­ven­to­jai ne­su­ge­ba pa­si­rū­pin­ti vie­ta sa­vo ko­res­pon­den­ci­jai, paš­to dar­buo­to­jai va­di­na ap­lai­du­mu.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Dėl gyventojų aplaidumo korespondencija jų gali ir nepasiekti…

Uk­mer­gės paš­to vir­ši­nin­kė An­ge­lė Rač­kaus­kie­nė sa­ko, jog ste­bė­ti­nai daug uk­mer­giš­kių ne­su­si­mąs­to apie to­kį bū­ti­ną da­ly­ką kaip paš­to dė­žu­tė. Jų trūks­ta ne tik pas nuo­sa­vų na­mų šei­mi­nin­kus, bet ir įmo­nė­se.

Vir­ši­nin­kė var­di­ja gat­ves, ku­rio­se laiš­ki­nin­kai pa­si­gen­da dė­žu­čių. Tai – Ge­di­mi­no, A. Ba­ra­naus­ko, Ka­rei­vi­nių, Kal­kių, Ama­ti­nin­kų, Baž­ny­čios, Dar­bi­nin­kų, Va­sa­rio 16-osios, J. Ba­sa­na­vi­čiaus, V. Ku­dir­kos gat­vės. „Ne vi­si tu­ri jas Pa­kal­nės, Pi­lies, Gė­lių, A. Sme­to­nos, Ra­my­ga­los, Klai­pė­dos, Bi­ru­tės gat­vė­se, – pa­sa­ko­jo ji. – So­dų gat­vy­tė nors ir ne­di­de­lė, ne vi­si ir čia no­ri tu­rė­ti…“

Pa­šne­ko­vė taip pat mi­nė­jo Me­de­ly­no skers­gat­vį, Žo­lių ra­jo­ną, ku­ria­me – daug nau­jų na­mų. Ste­bi­si, jog mo­der­nių, pra­ban­gių pa­sta­tų sa­vi­nin­kai ne­at­krei­pia dė­me­sio į svar­bias na­mo de­ta­les.

Gal­vos skaus­mu ji va­di­na ir so­dų ben­dri­jas, kur žmo­nės įsi­kū­rę, bet ne­tu­ri dė­žu­čių ir nė­ra kaip jiems įteik­ti ko­res­pon­den­ci­jos: „Kur se­niai gy­ve­na, įkal­bi­nom įsi­gy­ti, o kur nau­ji šei­mi­nin­kai – ten pro­ble­mos. Jei klien­tas duo­da sa­vo ad­re­są, tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, kur laiš­ki­nin­kui vis­ką pa­lik­ti.“

Kal­ti­na laiš­ki­nin­kus

Gy­ven­to­jų ad­re­sais ke­liau­ja įvai­rios są­skai­tos, įstai­gų pra­ne­ši­mai ir pa­siū­ly­mai, drau­di­mo įmo­nių laiš­kai, siun­tos iš už­sie­nio. Daug, anot A. Rač­kaus­kie­nės, su teis­mais su­si­ju­sios in­for­ma­ci­jos. Ir dėl pa­čių žmo­nių ap­lai­du­mo tai juos ne vi­sa­da pa­sie­kia lai­ku.

Kai nė­ra dė­žu­tės, paš­to dar­buo­to­jams ten­ka dai­ry­tis ki­tos tin­ka­mos vie­tos. „Jei pa­pras­tas laiš­kas – kad ir už du­rų už­ki­ša, tik jei­gu ne­ly­ja, ne­snin­ga“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris. Kai ka­da ieš­ko­ti sa­vo laiš­kų gy­ven­to­jams pri­sie­i­na ir at­ėjus į paš­tą. „Klien­tui dė­žu­tė svar­biau nei mums, kad gau­tų tai, kas jam skir­ta. Kai ne­gau­na, tai laiš­ki­nin­kas lie­ka kal­tas“, – ste­bi­si ji.

Štai Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se na­mo paš­to dė­žu­tė yra to­kia pat svar­bi kaip ir elek­tros tin­klai ar prieš­gais­ri­nė sis­te­ma. Be jos, anot pa­šne­ko­vės, net­gi ne­ga­li­ma pri­duo­ti pa­sta­ty­to nau­jo būs­to.

Ste­bi­na ir įmo­nės

Paš­to dė­žu­čių ga­li­ma įsi­gy­ti ar už­si­sa­ky­ti pre­ky­bos cen­truo­se. Jo­mis pre­kiau­ja­ma ir paš­te, ku­ria­me dė­žu­tė kai­nuo­ja nuo 43 iki 49 li­tų. „Tai yra vi­zi­ti­nė na­mo kor­te­lė, at­spin­din­ti šei­mi­nin­ko po­žiū­rį į tvar­kin­gą sa­vo ap­lin­ką“, – įsi­ti­ki­nu­si įstai­gos va­do­vė.

Keis­tas jai ir kai ku­rių įmo­nių sa­vi­nin­kų po­žiū­ris į su laiš­kais su­si­ju­sią tvar­ką. Keb­lu­mų laiš­ki­nin­kams ky­la šeš­ta­die­niais, kai įmo­nės ne­dir­ba, bet rei­kia pri­sta­ty­ti joms skir­tą ko­res­pon­den­ci­ją. „Tai pas mus paš­te tie laiš­kai ir gu­li, nes nė­ra kur pa­lik­ti“, – sa­ko ji.

Ki­ta pro­ble­ma – per ma­žos paš­to dė­žu­tės, į ku­rias, pa­vyz­džiui, ne­tel­pa ne­tra­di­ci­nio dy­džio už­sie­nio ko­res­pon­den­ci­ja. To­kiu at­ve­ju laiš­ki­nin­kas ga­vė­jui pa­lie­ka pra­ne­ši­mą apie siun­tos at­si­ė­mi­mą paš­te.

Siū­lo pa­si­ga­min­ti

Si­tu­a­ci­ja mies­te­liuo­se bei kai­muo­se taip pat ne­ten­ki­na paš­to dar­buo­to­jų. A. Rač­kaus­kie­nė kal­bė­jo apie Žel­vą, Vi­diš­kius, Še­šuo­lius, Vep­rius, Lai­čius, III Ant­akal­nio kai­mą, sa­kė, jog dė­žu­tė­mis pra­stai ap­si­rū­pi­nę Ly­duo­kiai.

Dė­žu­čių pa­si­gen­da­ma ne tik nuo­sa­vuo­se na­muo­se – jų ne­tu­ri ir ne­ma­žai dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų. „Kai­me žmo­nes juk ne vi­sa­da ga­li­ma ras­ti na­muo­se, ypač ta­da, kai dar­by­me­čiai ir vi­si iš­ei­na į lau­kus, o kam laiš­ką pa­lik­ti, jei nie­ko nė­ra?“ – svars­to pa­šne­ko­vė. Ji ma­no, kad na­gin­gam so­die­čiui ne­sun­ku kad ir su­si­kal­ti ko­kią dė­žu­tę – ne­rei­kia nė pirk­ti.

Už­rak­tą at­sto­ja vir­ve­lės…

Tin­ka­mo­mis paš­to dė­žu­tė­mis džiu­gi­na ir ne vi­si dau­gia­bu­čiai na­mai. Kai ku­riuo­se jos ne­ra­ki­na­mos ir sa­vo iš­vaiz­da net­gi ne­pa­na­šios į šios pa­skir­ties daik­tą. „Yra tvar­kin­gų na­mų, kur ben­dri­jos su­si­tvar­kiu­sios, dė­žu­tes kei­tė. Ta­čiau ben­dra­bu­čiuo­se ar kur pir­mi­nin­ko nė­ra tai vargs­ta žmo­nės…“ – tei­gia pa­šne­ko­vė, pa­sa­ko­da­ma, jog sa­vo iš­mo­nę šei­mi­nin­kai de­monst­ruo­ja kad ir iš­lū­žu­sias du­re­les „pa­rem­da­mi“ vir­vu­tė­mis. Pa­ta­ria ver­čiau pre­ky­bos cen­tre įsi­gy­ti spy­ne­lę, ku­ri tik­rai daug ne­kai­nuo­ja.