Kur palikti laišką, jei adresatas neturi pašto dėžutės? Tokia problema neretai iškyla Ukmergės laiškininkams. Tai, kad gyventojai nesugeba pasirūpinti vieta savo korespondencijai, pašto darbuotojai vadina aplaidumu.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Dėl gyventojų aplaidumo korespondencija jų gali ir nepasiekti…
Ukmergės pašto viršininkė Angelė Račkauskienė sako, jog stebėtinai daug ukmergiškių nesusimąsto apie tokį būtiną dalyką kaip pašto dėžutė. Jų trūksta ne tik pas nuosavų namų šeimininkus, bet ir įmonėse.
Viršininkė vardija gatves, kuriose laiškininkai pasigenda dėžučių. Tai – Gedimino, A. Baranausko, Kareivinių, Kalkių, Amatininkų, Bažnyčios, Darbininkų, Vasario 16-osios, J. Basanavičiaus, V. Kudirkos gatvės. „Ne visi turi jas Pakalnės, Pilies, Gėlių, A. Smetonos, Ramygalos, Klaipėdos, Birutės gatvėse, – pasakojo ji. – Sodų gatvytė nors ir nedidelė, ne visi ir čia nori turėti…“
Pašnekovė taip pat minėjo Medelyno skersgatvį, Žolių rajoną, kuriame – daug naujų namų. Stebisi, jog modernių, prabangių pastatų savininkai neatkreipia dėmesio į svarbias namo detales.
Galvos skausmu ji vadina ir sodų bendrijas, kur žmonės įsikūrę, bet neturi dėžučių ir nėra kaip jiems įteikti korespondencijos: „Kur seniai gyvena, įkalbinom įsigyti, o kur nauji šeimininkai – ten problemos. Jei klientas duoda savo adresą, turėtų pagalvoti, kur laiškininkui viską palikti.“
Kaltina laiškininkus
Gyventojų adresais keliauja įvairios sąskaitos, įstaigų pranešimai ir pasiūlymai, draudimo įmonių laiškai, siuntos iš užsienio. Daug, anot A. Račkauskienės, su teismais susijusios informacijos. Ir dėl pačių žmonių aplaidumo tai juos ne visada pasiekia laiku.
Kai nėra dėžutės, pašto darbuotojams tenka dairytis kitos tinkamos vietos. „Jei paprastas laiškas – kad ir už durų užkiša, tik jeigu nelyja, nesninga“, – pasakoja moteris. Kai kada ieškoti savo laiškų gyventojams prisieina ir atėjus į paštą. „Klientui dėžutė svarbiau nei mums, kad gautų tai, kas jam skirta. Kai negauna, tai laiškininkas lieka kaltas“, – stebisi ji.
Štai Jungtinėse Valstijose namo pašto dėžutė yra tokia pat svarbi kaip ir elektros tinklai ar priešgaisrinė sistema. Be jos, anot pašnekovės, netgi negalima priduoti pastatyto naujo būsto.
Stebina ir įmonės
Pašto dėžučių galima įsigyti ar užsisakyti prekybos centruose. Jomis prekiaujama ir pašte, kuriame dėžutė kainuoja nuo 43 iki 49 litų. „Tai yra vizitinė namo kortelė, atspindinti šeimininko požiūrį į tvarkingą savo aplinką“, – įsitikinusi įstaigos vadovė.
Keistas jai ir kai kurių įmonių savininkų požiūris į su laiškais susijusią tvarką. Keblumų laiškininkams kyla šeštadieniais, kai įmonės nedirba, bet reikia pristatyti joms skirtą korespondenciją. „Tai pas mus pašte tie laiškai ir guli, nes nėra kur palikti“, – sako ji.
Kita problema – per mažos pašto dėžutės, į kurias, pavyzdžiui, netelpa netradicinio dydžio užsienio korespondencija. Tokiu atveju laiškininkas gavėjui palieka pranešimą apie siuntos atsiėmimą pašte.
Siūlo pasigaminti
Situacija miesteliuose bei kaimuose taip pat netenkina pašto darbuotojų. A. Račkauskienė kalbėjo apie Želvą, Vidiškius, Šešuolius, Veprius, Laičius, III Antakalnio kaimą, sakė, jog dėžutėmis prastai apsirūpinę Lyduokiai.
Dėžučių pasigendama ne tik nuosavuose namuose – jų neturi ir nemažai daugiabučių namų gyventojų. „Kaime žmones juk ne visada galima rasti namuose, ypač tada, kai darbymečiai ir visi išeina į laukus, o kam laišką palikti, jei nieko nėra?“ – svarsto pašnekovė. Ji mano, kad nagingam sodiečiui nesunku kad ir susikalti kokią dėžutę – nereikia nė pirkti.
Užraktą atstoja virvelės…
Tinkamomis pašto dėžutėmis džiugina ir ne visi daugiabučiai namai. Kai kuriuose jos nerakinamos ir savo išvaizda netgi nepanašios į šios paskirties daiktą. „Yra tvarkingų namų, kur bendrijos susitvarkiusios, dėžutes keitė. Tačiau bendrabučiuose ar kur pirmininko nėra tai vargsta žmonės…“ – teigia pašnekovė, pasakodama, jog savo išmonę šeimininkai demonstruoja kad ir išlūžusias dureles „paremdami“ virvutėmis. Pataria verčiau prekybos centre įsigyti spynelę, kuri tikrai daug nekainuoja.