Liepos 14-ąją, sekmadienį, Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko tradicinė kasmetinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.
Šiemet ji buvo skirta šio parko įkūrėjo monsinjoro Alfonso Svarinsko 10-ųjų mirties metinių ir Ukrainos patriarcho Josifo Slipyj 40-ųjų mirties metinių paminėjimui. Šiuos du iškilius vyrus vienijo siekis pasipriešinti sovietų režimui ir tvirtas tikėjimas.
Susirinkusieji Dukstynos kapinėse pagerbė čia palaidotų Lietuvos partizanų ir monsinjoro A. Svarinsko atminimą.
Po to visi rinkosi Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, kur buvo pašventintas pastatytas koplytstulpis-kryžius, skirtas kardinolui J. Slipyj.
Šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus aukojo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo kiti vyskupai, kunigai. Giedojo Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas“, vadovaujamas Romualdo Juzukonio, ir Ukmergės tremtinių choras, vadovaujamas Julės Juodienės.
Susirinkusiuosius į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę sveikino renginio globėjas Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Renginyje taip pat dalyvavo vicemeras Eugenijus Kuodelis.
Pranešimą „Josifas Slipyj ir Alfonsas Svarinskas – dvasinės draugystės ir krikščioniško liudijimo totalitarinio persekiojimo sąlygomis pavyzdys“ skaitė ukrainietė prof. dr. Marija Horyača iš Lvivo universiteto.
Šventę organizavo Ukmergės kraštotyros muziejus, kultūros centras, rajono savivaldybė bei Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras.
Renginį globoja rajono savivaldybės meras D. Varnas, vysk. Jonas Kauneckas, vysk. Eugenijus Bartulis.
*******
Šiemet minimos Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios dvasinio autoriteto, Lvivo arkivyskupo metropolito, kardinolo Josifo Slipyj (1892–1984) 40-osios mirties metinės.
J. Slipyj, kaip daugelis kitų Kristaus tikėjimo išpažinėjų, ilgus metus buvo kalinamas Sibiro lageriuose, kur ta pačia nelaisvės lemtimi dalijosi su lietuvių katalikų dvasininkais. Tarp jų – ir monsinjoru A. Svarinsku.
♦ ♦ ♦
1925 m. J. Slipyj buvo paskirtas Lvivo kunigų seminarijos rektoriumi, o 1929 m. – teologijos akademijos rektoriumi. 1939 m. buvo paskirtas Rytų Ukrainos egzarchu, o mirus metropolitui Šeptickiui, 1944 m. lapkričio 1 d. tapo Ukrainos Katalikų Bažnyčios galva ir tėvu.
1945 m. balandį sovietai suėmė metropolitą ir nuteisė aštuoneriems metams priverstinių darbų lageriuose. Tuo pat metu buvo surengtas neteisėtas sinodas, paskelbęs apie Ukrainos Katalikų Bažnyčios „susivienijimą“ su sovietų režimo kontroliuojamu Maskvos stačiatikių patriarchatu. Apie 3 000 graikų apeigų katalikų bažnyčių buvo atiduota stačiatikiams, beveik visi unitų vyskupai ir kunigai nužudyti arba įkalinti.
♦ ♦ ♦
1953 m. arkivyskupas J. Slipyj buvo antrą kartą nuteistas penkeriems metams Sibiro lageriuose, o 1958 m. – trečią kartą, šįkart ketveriems metams priverstinių darbų. 1962 m., sulaukęs septyniasdešimties, jis gavo ketvirtąją bausmę – tremtį visam gyvenimui į niūrų Mordovijos lagerį. Iš viso bebaimis vyskupas kalėjimuose ir lageriuose praleido 18 metų.
♦ ♦ ♦
Kardinolas J. Slipyj mirė 1984 m. rugsėjo 7 d., sulaukęs devyniasdešimt dvejų metų. Jis palaidotas Lvive, Šv. Jurgio katedros kriptoje, šalia metropolito Andrejaus Šeptickio.
Jonas Paulius II jį pavadino nenugalimo tikėjimo žmogumi, tvirtos drąsos ganytoju.
UŽ inf.
