Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad Ukmergėje vis dažniau būstus perka sostinėje darbus turintys jauni žmonės arba sostinėje būstus pardavę pensininkai. To priežastis paprasta – nors Ukmergę nuo Vilniaus skiria akademinė valanda kelio, nekilnojamasis turtas pas mus pigesnis tris kartus.
Nekilnojamojo turto tarpininkas Donatas Drevinskas pastebi, kad įsigyti būstą Ukmergėje patiems ukmergiškiams neretai kliudo tai, jog dėl mažų oficialių algų bankai atsisako suteikti paskolas.
Nors būstų kainos Ukmergėje pamažu auga, lyginant su sostine, kainos čia mažos. Pavyzdžiui, toks pat butas sostinėje kainuoja 80 tūkst., o Ukmergėje – 30 tūkst. eurų.
Vertindami nedidelį atstumą nekilnojamąjį turtą čia vis dažniau įsigyja sostinėje dirbantys jauni žmonės.
Vilniečiai mielai žvalgosi ir į Ukmergėje siūlomas sodybas ar namelius sodų bendrijose. Juk įsigyti sodo sklypą šalia Vilniaus labai brangu, o šalia Ukmergės kartais – vos kelis tūkstančiai.
Padeda nustatyti kainą
D. Drevinskas sako, kad sunkiausia surasti pirkėją parduodamai namo daliai. Pusė namo – labai nepatraukli prekė, nors kainuoja tiek pat, kiek nedidelis butas. Žmonės baiminasi nuolatinės kažkieno kaimynystės.
Nekilnojamojo turto agentams sunkokai sekasi ir su sklypų pardavimais – nejaučia didelio statybų poreikio. O kas perka greičiausiai, be tarpininkų, – susiranda patys.
Kas dažniausiai naudojasi nekilnojamojo turto tarpininkų paslaugomis? Juk atrodytų nesunku ir pačiam sekti skelbimus ieškant būsto ar įdėti skelbimą, norint jį parduoti?
D. Drevinskas sako, kad ne viskas taip paprasta.
Ypač gyvenantiems svetur. Juk tuomet neturi galimybės būstą aprodyti, susitikti su pirkėju. Kiti yra labai užsiėmę, tam tiesiog neturi laiko. Be to, patirtį šioje srityje turintis tarpininkas gali sutarti dėl geresnės kainos, derybos vyksta lengviau nei su savininku.
Būstą parduoti juk tenka labai retai, todėl nesunku padaryti įvairių brangiai kainuojančių klaidų ar net pakliūti į apgavikų pinkles.
Nekilnojamojo turto agentai patys skelbia apie parduodamus objektus populiariausiose šalyje internetinėse svetainėse. Pasiskelbti ten nėra pigu, tačiau tarpininkams, keliantiems daug skelbimų, taikomos nuolaidos.
Be to, patyrusio tarpininko žinios padeda nustatyti realią pardavimo kainą. Juk, paskelbus per mažą kainą, patirsite nuostolį, o, įvertinus turtą per brangiai, pardavimas gali tęstis metų metus.
„Turiu kontaktų žmonių, kurie ieško pirkti nekilnojamojo turto, turiu galimybę jiems pasiūlyti. Paprastai žmonės tokių kontaktų neturi“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, nustatant nekilnojamojo turto rinkos kainą naudojamasi Registrų centro duomenimis, kur užfiksuotos sandorių kainos. Būtent pagal jau įvykusių sandorių kainas nustatoma reali objekto pardavimo kaina. Tokiu atveju objekto pardavimas neužsitęsia, o optimaliausias laikas parduoti nekilnojamąjį turtą – per metus.
Pirmiausia – vieta
Kas labiausiai daro įtaką nekilnojamojo turto rinkos kainai? Pirmiausia – vieta. Tai pagrindinis dalykas, todėl lygiai tokio paties dydžio ir būklės dviejų kambarių butas skirtingai kainuoja Žiedo ar, pavyzdžiui, J. Basanavičiaus, gatvėse.
Antras svarbus faktorius, lemiantis rinkos kainą, – remonto buvimas ar priešingai, būstas įrengtas ar apleistas. Namui labai svarbūs techniniai parametrai, statybos metai, šiluminiai parametrai. Pavyzdžiui, senos statybos didelį namą Ukmergėje už kelis šimtus tūkstančių ar daugiau parduoti būtų labai sunku. Tokiam didelio ploto būstui paprastai reikalinga renovacija, tad kainą neprotinga kelti vien dėl didelio ploto.
„Tačiau, jei kaina reali, kiekvienas turtas anksčiau ar vėliau atranda savo pirkėją“, – įsitikinęs tarpininkas. Pavyzdžiui, šiuo metu D. Drevinskas rengiasi paskelbti apie Ukmergėje, pačiame mieste, parduodamą 6 000 eurų kainuojantį nedidelį namuką. Tai tikrai labai pigu, tiesa, ir kvadratūra to namuko labai nedidelė.
Nuomoti vengia
Pastebi, kad Ukmergėje mažai paklausi būstų nuoma per tarpininkus. Sostinėje tai būtų tiesiog neįmanoma. Ten beveik visi būstai nuomojami per agentūras.
Būsto nuomos kaina Ukmergėje taip pat pastebima maždaug tris kartus pigesnė nei Vilniuje. Tiesa, skirtingai nei sostinėje, čia nejuntama tendencija investuoti į butą nuomai ir iš karto nuomoti. Aišku, tokių sandorių esama, bet jie nėra tokie populiarūs kaip sostinėje.
Butus ukmergiškiai nuomoti vengia. Matyt baiminasi, kad nuomininkai juos nuniokos ir paspruks.
Kartais tarpininkauti neapsimoka
Nekilnojamojo turto agentas sako, kad jis ir kolegos mažai ką galėtų pasakyti apie pigaus nekilnojamojo turto sandorius Ukmergėje, pvz., tokius kaip nameliai sodų bendrijose. Jie per pigūs, kad tarpininkauti imtųsi specialistas.
Gyrė, kad tam ukmergiškiai turi puikią galimybę – savaitraštį „Ukmergė“, kur skelbimai skelbiami nemokamai.
Paaiškino, kad už tarpininkavimą parduodant būstą agentui moka pardavėjas. Jei ieško pirkinio – pirkėjas. Kitaip tariant – paslaugos užsakovas.
Pirkimo paslaugos mažiau populiarios. Dažnai pagalbos dėl to taip pat šaukiasi kitame mieste gyvenantys klientai. Pavyzdžiui, neseniai Vilniuje gyvenančiam klientui padėjo surasti labai pigų būstą jo giminaičiui Dainavoje. Surado kainuojantį 4 000 eurų.
Reklama: NT brokeris
