Per pastaruosius 29 m. po nepriklausomybės atkūrimo iš šalies emigravo jau per 1 mln. lietuvių. Tačiau didžioji jų dalis – 89 proc. – palaiko ryšius su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais, draugais, teigia, kad lietuvybę svarbu išsaugoti ir gyvenant užsienyje.
Fiksuojama, kad vidutiniškai vienas iš dviejų lietuvių neatmeta galimybės grįžti į tėvynę ir intensyviai domisi reemigracijos galimybėmis. Iki šiol emigrantus baugino nežinomybė dėl darbo ir ypač – dėl būsto, ribotos galimybės pasiskolinti. Po 2019 m. sausio 1 d., priėmus su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymą, supaprastintos paskolos emigrantams teikimo sąlygos. Atrodytų, pokyčiai teigiami, tačiau kurie niuansai gali padėti gauti paskolą ar atvirkščiai?
Nepriekaištinga asmens kredito istorija – reali galimybė gauti didesnę paskolą
Vienas esminių rodiklių, kurį vertina tiek užsienio, tiek ir Lietuvos kreditoriai – asmens kredito istorija. Ji parodo, kiek ketinantis pasiskolinti asmuo vykdo finansines prievoles. Kredito istoriją galima sugadinti skolinantis neatsakingai, ilgą laiką nustatytu laiku nemokant paskolos įmokų ir t. t. Jei įmokas buvo vėluojama sumokėti vos 1 ar 2 kartus, neigiamos įtakos kredito istorijai tai padaryti neturėtų. Tačiau, pavyzdžiui, norint skolintis būstui ir asmeninėje kredito istorijoje turint juodų dėmių, dėl realių galimybių skolintis reikėtų pasitarti su ekspertais.
Duomenis apie asmenų mokumą teikia bendrovė „Creditinfo Lietuva“. Skolinantis užsienyje gyvenančiam asmeniui, gali būti prašoma vietinių tokio tipo bendrovių išrašų.
Prieš skolinantis, svarbu išsistudijuoti ne tik bendrovių pasiūlymus, sąlygas, palūkanų normas, bet ir pasidomėti įstatymais ir jų atveriamomis galimybėmis.
Kiek svarbi asmens gyvenamoji vieta?
Vienas pirmųjų kreditorių tikrinamų duomenų – asmens gyvenamoji vieta. Imant mažos vertės (iki 10 tūkst. Eur) paskolas teikiančios bendrovės taiko esminį kriterijų: skolina tik asmenims, gyvenantiems Lietuvoje. Jei asmuo užsienyje gyveno ir dirbo ilgiau nei 183 dienas per metus, o tuo pačiu ir deklaravo išvykimą, paskola jam neturėtų būti suteikiama. Tačiau kreditoriai pastebi daug bandymų pagudrauti, o dažnai pasiskolinti pavyksta ir užsienyje daugiau laiko nei Lietuvoje praleidžiantiems LR gyventojams. Jei skolinamasi mažiau nei 10 tūkst. eurų (t. y. buvusiųjų greitųjų kreditų tipo paskolos), bus vertinama, kiek laiko asmuo dirbo Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei asmuo 3 mėn. per metus vyksta padirbėti svetur, kredito bendrovė vertins kitų 9 mėnesių, praleistų dirbant Lietuvoje, pajamas.
Pajamos ir dar kartą pajamos
Tiek skolinantis Lietuvoje, tiek ir užsienyje praktiškai jokių galimybių pasiskolinti neturės negaunantys tvarių pajamų asmenys. Skolinantis iš Lietuvos bendrovių, galioja ta pati tvarka: paskolos įmokos neturi viršyti 40 proc. šeimos mėnesio pajamų. Taip pat kreditoriai atsižvelgs, kiek darboviečių asmuo pakeitė pas kelerius pastaruosius metus, kaip kito atlyginimas ir pagal tai priims sprendimą, ar suteikti paskolą, kokią sumą skolinti ir t. t.
Parengta pagal Credit123.lt informaciją.
